Kadangi jau labai seniai dėstau su šeima susijusius dalykus, tai su sąvoka „tradicinė šeima“ susiduriu jau seniai. Prieš pat Nepriklausomybės atkūrimą tapo prieinama kai kuri mokslinė vakarietiška literatūra. Kai pradėjau ją skaityti, krito į akis dažnai vartojamas sąvoka „tradicinė šeima“. Dažniausiai ši sąvoka buvo vartojama apibūdinti šeimai, kurioje vyras dirba ir aprūpina šeimą, o žmona yra namų šeimininkė. Tačiau Lietuvos istorijoje tokios šeimos nė vienu laikotarpiu nesudarė bent kiek žymesnės dalies, man tai nesisiejo su lietuviškomis tradicijomis. Todėl kai prieš dvidešimt metų pradėjau dėstyti „Šeimos sociologijos“ kursą, klausdavau studentų, kaip jie supranta „tradicinę šeimą“. Absoliuti dauguma atsakydavo, kad tai – trijų kartų šeima, t.y. kai kartu gyvena seneliai, tėvai ir vaikai.
Dauguma turėjo tokią patirtį ar prisiminimus iš gyvenimo kaime arba mieste dėl būsto stokos, tai buvo aktualu, ir dauguma svajojo atsikratyti tos tradicijos ir gyventi be vyresniųjų kartų. Kiekvienais metais pradėdama dėstyti „Šeimos sociologijos“ ar kitą su šeima susijusį kursą klausiu studentų, kaip jie supranta sąvoką „tradicinė šeima“. Praėjus keletui metų, „tradicinės šeimos“ samprata pakito – studentai pradėjo sakyti, kad tradicinė tai santuoka grįsta šeima, o netradicinė – partneryste. Dar vėliau, didelė dalis pradėjo sakyti, kad tai vyro ir moters (santuokos ar partnerystės) pagrindu sudaryta šeima. Bet tai ne vienintelis atsakymas. Šį rudenį daugelis studentų tradicine laikė vyro ir moters šeimą, tačiau kita dalis dar ir santuokos (o netradicine – partnerystės) pagrindu sudarytą šeimą, dar kiti - šeimą, turinčią bent vaiką. Pastaruoju atveju netradicine šeima buvo laikomi sąmoningai pasirinkusieji bevaikystę. Matome, kad praėjo vos dvidešimt metų, o žmonių sąmonėje visiškai pakito tradicinės šeimos suvokimas.
Vakarietiškoje mokslinėje literatūroje „tradicinės šeimos“ samprata taip pat kito. Dabartinėje literatūroje dažniausiai tradicine laikoma „dviejų dirbančiųjų“ šeima, o šiuolaikine - „dviejų karjerų“ šeima.
Laikoma, kad anksčiau dominavusioje dviejų dirbančiųjų šeimoje paprastai vienas iš tėvų būdavo pagrindinis šeimos maitintojas, o kitas iš tėvų (be abejo, dažniausiai motina) dirbdavo, bet prioritetą teikdavo šeimai.
Kitaip sakant, arba dirbdavo nevisą darbo dieną, arba rinkdavosi tokius darbus, kurie suteikdavo galimybes daugiau rūpintis šeima.
Šiuo metu vyksta slinktis prie dviejų karjerų šeimos modelio, kuriame abu, vyras ir žmona, vienodai daro karjerą. Matome, kad tradicinės šeimos samprata Lietuvoje visiškai skiriasi nuo vakarietiškos, čia kriterijumi nebuvo ir nėra lyčių vaidmenys. Tuo tarpu vakarietiškoje mokslinėje literatūroje vyrauja būtent šis kriterijus.
Taigi „tradicinės šeimos“ samprata labai skiriasi ir kinta laikui bėgant. Ji skiriasi ne tik įvairiose šalyse, ir vienoje šalyje įvairūs žmonės gali suprasti šį terminą skirtingai. Galiu atsakingai pareikšti, kad jokio vieningo „tradicinės šeimos“ apibrėžimo nėra. Todėl nederėtų spekuliuoti šia sąvoka.