Dar vienas mokesčių pakėlimas didelio išmanymo ir pastangų iš valdančiųjų nepareikalautų - mokestinius tarifus padidinti jie vėl galėtų per naktį. Bet toks lengviausias politinei valdžiai veiksmas būtų žalingiausias merdinčiai šalies vidaus rinkai, o iždui greičiausiai vėl atneštų neigiamą suminį rezultatą.
Kaip jau matėme 2009 metais, po kiekvieno neatsakingo mokesčių didinimo vajaus valstybės biudžeto deficitas tik didėdavo. Ypač smuko iždo pajamos po to, kai 2009 metų rudenį PVM tarifas peržengė psichologinę 20 procentų ribą ir krito valstybės administraciniai gebėjimai. Jei valdantieji šį mokestį dar dešimtadaliu padidins, į šešėlį trauksis ne tik ant bankroto slenksčio atsidūrusios (nebeturinčios ko prarasti), įmonės, bet ir dalis pelningai dirbančio verslo, kuris bus gundomas galimybe net 23 procentais susimažinti išlaidas. Blogiausia, jog nebegalėdamos konkuruoti su kontrabandinėmis prekėmis ir mokesčių nemokančiu verslu, į bankrotą bus stumiamos legalios, iš paskutiniųjų dar mokesčius mokančios įmonės, dar mažės darbo vietų ir smuks atlyginimai.
Žinoma, būtina lopyti naujas iždo skyles, kurias pagilino neprotingai suplanuotas brangus „Snoro“ likvidavimo būdas ir investuotojams sukelta rizika. Tačiau keista, kad vyriausybė nenori matyti realiausio ir didžiausio valstybei papildomų pajamų šaltinio – milžiniškos kontrabandos ir viso šešėlinio verslo apyvartos, kuris apėmė jau trečdalį šalies ekonomikos. Dabar du trečdaliai verslo moka už save ir už tą trečdalį, kurie nemoka mokesčių. Jei valdantieji dar pakels mokesčių tarifus, jie baus legalų verslą, kuris dėl to toliau trauksis, o likusieji bus verčiami mokėti už dar didesnę šešėlinio verslo dalį, kuri jau sieks daugiau kaip 40 procentų.
Šiais metais Vyriausybė buvo užsimojusi iš “šešėlinės ekonomikos ištraukti milijardą litų”, tačiau nesiėmė realių veiksmų milijardiniams kontrabandos ir nelegalios vidaus prekybos srautams pažaboti. Neatsirado griežtesnių įstatymų, nestiprinta teisėsauga ir netelkti administraciniai svertai. Vyriausybė pasielgė priešingai. Ji muitinės ir teisėsaugos tarnyboms nurėžė finansavimą tiek, kad mašinos krovinį tikrina “plikomis” rankomis vienas muitininkas, keliolika mobiliųjų grupių gali dirbti tik šviesiu paros metu, o kuro pareigūnams dažnai užtenka tik nuvykti tarnybiniam ginklui pasiimti...
Vyriausybė pagaliau įvedė kasos aparatus dengtų turgaviečių prekeiviams maisto produktais, tačiau neišdrįso jų taikyti ne maisto prekėms, nors beveik visos jos yra importinės ir daugiausia įvežamos kontrabandos būdu. Teisėsaugininkai pagaliau pabandė “pasibelsti” į Gariūnų duris. Tačiau aptikus nekontroliuojamas milijardines nelegalių pinigų apyvartas, kurios, deja, dar dalyvauja rinkimuose…, galimų pasekmių politinė valdžia išsigando labiau, nei kontrabandos bosai.
Valdantieji negirdi net darbdavių organizacijų raginimo indeksuoti jau ketverius metus įšaldytos minimalios mėnesinės algos, kuri galėtų bent apriboti atlyginimų mokėjimą vokeliuose. Vyriausybė gėdingai teisinasi nenoru pakenkti tariamam smulkiajam verslui, lyg jis kontroliuotų kontrabandos gabenimą ir nelegalią didmeninę prekybą.
Kol kontrabandos baronus vyriausybė laikys privilegijuotais smulkiaisiais verslininkais, o šešėlinę ekonomiką - nacionalinėmis tradicinėmis vertybėmis, tol bus didinami mokesčiai legaliam verslui, kurio dabartinė valdžia, deja, nemėgsta. Tenka tik apgailestauti, kad keli šimtai nelegalaus verslo ryklių politinei valdžiai yra svarbesni nei milijonas legaliai dirbančių piliečių.
Vyriausybė yra nelinkusi neatsisakyti ir abejotino išlaidavimo. Tuo metu, kai valstybės tarnautojai ar pensininkai spaudžiami taupyti kiekvieną varganą litą, valdančiųjų grupės nebaudžiamai švaistosi dešimtimis milijonų. Verta prisiminti paskutinius skandalus, kai į valstybės iždą turėję patekti 38 milijonai litų “Klaipėdos naftos” ar 8 milijonai litų jau likviduotos LEO nusėdo į pasirinktų konsultantų privačias kišenes, apmokant jiems už abejotinas paslaugas.
Dešimtadaliu padidinusi PVM dar mokesčius mokančiam verslui, vyriausybė tikisi šalies iždą papildyti keletu šimtų milijonų litų. Tačiau tikrovėje vėl gali pasikartoti 2009 metų skaudūs įvykiai, kai peržengus protingą tarifų ribą, suklestėjo šešėlinė ekonomika ir valstybės biudžeto skylė padidėjo daugiau, nei milijardu.