Nepagrįstai nutraukdama banko įsipareigojimų vykdymą, Vyriausybė pati išprovokavo indėlininkų paniką ir masinius pinigų išėmimus, kurie gali persimesti ir į kitus bankus. Šis be sutrikimų veikęs bankas jau neišvengiamai bus privestas prie nelikvidumo ir žlugimo, nes fiziniai ir juridiniai asmenys nebepatikės savo pinigų jau kartą uždarytam bankui.
Bankas – tai ne gamyklos konvejeris, kurį sustabdęs vėl galėtum paleisti. Pasitikėjimo pagrindu veikianti kredito įstaiga du kartus nebankrutuoja - kartą sustabdyto banko ar jo dalies (kaip planuoja Vyriausybė) jau nebeįmanoma prikelti.
Užuot ramiai perėmusi visus įsipareigojimus vykdžiusi banką ir išvengusi nuostolių banko indėlininkams ir mokesčių mokėtojams, Vyriausybė jį tiesmukai likviduoja. Jei šalies valdžia nebūtų dirbtinai sustabdžiusi banko veiklos, jo reorganizavimo kaštai galėtų siekti kelis šimtus milijonų litų, kuriuos valstybė prireikus padengtų iš akcininkų turto. Sustabdžius realią banko veiklą, valstybė patirs virš milijardo litų nuostolio, neskaitant žalos ekonomikai ir bankrotų, kurių neišvengs nemažai šiame banke sąskaitas turėjusių šalies įmonių. Dar daugiau žalos patirsime kritus investuotojų pasitikėjimui saugumu šalyje ir kilus kapitalo bėgimui į patikimesnes ES zonas.
Derėtų prisiminti 1994-1995 bankų griūties rezultatus. Dėl dalies sustabdytų bankų valstybė patyrė milijardinius nuostolius, kai kitų bankų sanavimas nenutraukiant jų veiklos kainavo dešimteriopai mažesnes sumas.
Sprendimą kelioms dienoms stabdyti „Snoro“ veiklą Vyriausybė bando pateisinti būtinybe įvertinti banko padėtį, lyg naujajam administratoriui būtų naudinga indėlininkų panika ir jis negalėtų pradėti dirbti veikiančiame banke. Taip pat motyvuojama siekimu apsaugoti banko indėlininkus nuo tariamai didesnių nuostolių. Tačiau tikrovėje yra kitaip.
Laikinojo administratoriaus oficialiame pranešime nurodoma, jog „Snoras“ nėra nemokus ... ir jame „likvidumo problemų nėra“. Tokiam dar veikiančiam ir 1/10 kredito rinkos užimančiam bankui, Vyriausybė nesunkiai rastų naujų savininkų, kurie su kaupu padengtų galimas sanavimo išlaidas. Tačiau sustabdyto banko, kuris taip yra pasmerktas bankrotui, jau niekas nepirks. Jo turtas ir pavieniai kredito portfeliai bus pusvelčiui, kaip paprastai nutinka per „valdiškas“ likvidavimo procedūras, parduoti, paliekant milijardinius nuostolius indėlininkams ir mokesčių mokėtojams. Kelioms dienoms sustabdžiusi bankines operacijas ir taip sužlugdžiusi realiai veikiantį banką, Vyriausybė indėlininkams padarė „meškos paslaugą“. Ji ne tik neapsaugojo indėlių nuo didesnių nuostolių, bet pati jiems, ypač įmonėms, užtraukė didžiulius praradimus, kurių nepatirtų nestabdant perimto banko veiklos.
Šalies valdžios atstovai esą nerimavę, jog galėjo sutrikti kai kurių banko įsipareigojimų vykdymas. Bet tada lyg kenkėjiški atrodo vyriausybės veiksmai, kai ji pati dirbtinai nutraukia visų banko įsipareigojimų vykdymą. Kaip vertintume daktarą, kuris įtaręs savo pacientą susirgus sunkia liga, nedelsdamas jį pats numarintų...
Panašiais atvejais valdžios atstovams lengviausia yra „sustabdyti“, „išardyti“, „atimti“, nes tokie drastiški sprendimai didelių pastangų nereikalauja. Bet tokie tiesmukii veiksmai valstybei kainuos daugiau, nei Vyriausybė „sutaupė“ sumažinusi pensijas. Iš to nelaimės ir didieji konkurentai, net jei ir pavyks šalyje išvengti didesnės indėlininkų panikos. Suklestės nebent užsienio bankų skyriai, kurie Lietuvoje veikia filialo teisėmis ir prie kurių indėlininkų negali prieiti šalies Vyriausybė...
Vyriausybė nevykusiai pasielgė sukeldama paniką banko operacijų sustabdymu, nebent ji ir turėjo tikslą likviduoti veikiantį banką. Tai kvepia skandalinga finansine afera, kuri ypač pavojinga Europos skolų krizės įkarštyje. Jei dar įsigalios vakar Seime priimta antikonstitucinė Administracinių bylų teisenos įstatymo pataisa, kuria teismui būtų uždrausta naikinti skundžiamą sprendimą dėl valdžios poveikio bankui priemonių, tai sukels šoką ES demokratinei visuomenei ir investuotojams. Tokios teisinės valstybės pamatinių nuostatų nepaisymo prabangos sau neleido net V. Putino vyriausybė, kovodama su neįtinkančiais verslininkais.