I. Pociūtė- Levickienė. Kariuomenės profesionalai – sėkmingam verslui

Kaip rodo didžiųjų pasaulio kompanijų praktika, bendrovių vadovais, jų steigėjais neretai tampa kariai, baigę tarnybą. Johnson&Johnson, General Motors, interneto ir telekomunikacijų kompanijos Verizon ir daugelio kitų žinomų bendrovių lyderiai yra kariai, išėję į atsargą.

Jungtinės Amerikos Valstijos, Didžioji Britanija, Izraelis mums yra puikus pavyzdys, kaip aukštai vertinama tarnyba kariuomenėje, ten įgytos žinios, o darbdaviai konkuruoja tarpusavyje dėl darbuotojo, atlikusio tarnybą kariuomenėje. Pasinaudodami užsienio šalių gerąja patirtimi, susitelkus valstybiniam ir privačiam sektoriui, įvairioms verslo asociacijoms, tarptautinėms įmonėms Lietuvoje, aukštosioms universitetinėms mokykloms imamės karo tarnybą atlikusių karių įdarbinimo iniciatyvos.

Jaunuoliai kariuomenėje praeina specifinių įgūdžių ir žinių mokyklą

Gilų įspūdį paliko skaityta knyga „Idėjų šalis: Izraelio ekonomikos stebuklai“. Anot knygos autorių, Izraelio kariuomenės pavyzdys, kurioje tarnauja beveik kiekvienas suaugęs šalies pilietis – yra vienas iš būdų paaiškinti Izraelio unikalumą ekonomikos, švietimo, inovacijų srityse. Pasak tyrėjų, būtent kariuomenė daugeliui jaunuolių duoda būsimojo gyvenimo ir suvokimo, kaip dirbti ateityje, pagrindus. Neišvengiamai tarnybos metais vyraujanti kultūra persiduoda visuomenės nariams, kuriantiems novatoriškus verslus šalyje, lemiančius Izraelio ekonomikos stebuklą.

Karys, tarnaudamas bet kurios šalies kariuomenėje, išsiugdo specialius įgūdžius, gebėjimus, įgauna patirties, kurios neišmoksi iš jokio vadovėlio, neįgysi jokiame universitete. Disciplina, pareigingumas, lyderystė, atsakomybė, sprendimų priėmimas, iniciatyvumas, gebėjimas adaptuotis prie sudėtingų sąlygų, įveikti stresą, fizinis ir psichologinis atsparumas, patriotizmo ir vienybės ugdymas bei stiprinimas – tai savybės, kurios įgyjamos kariuomenėje. Be išsiugdytų įgūdžių kariai yra tikri savo srities specialistai, išsilavinę, laisvai kalbantys anglų ir kitomis užsienio kalbomis, karininkai (pradedant leitenanto laipsniu) įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą, baigę Lietuvos Karo akademiją, nuolat keliantys savo kvalifikaciją ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio karo mokyklose.
Karių profesinis potencialas, priklausomai nuo laipsnio ir užimamų pareigų, yra labai įvairus.

Dauguma karinių specialybių yra analogiškos civilinėms (informacinių sistemų specialistai, medikai, teisininkai, mechanikai, laivavedžiai, vairuotojai, šaltkalviai). Todėl kariai, išėję į atsargą, gali dirbti nuo vairuotojo, logistikos specialisto iki vadybininko, vadovo ar finansininko. Kariuomenėje sukauptos žinios ir kompetencijos gali būti efektyviai panaudotos įvairiose ekonominėse veiklose.
Esama situacija ir sektini tarptautinių kompanijų pavyzdžiai

Nepaisant plataus kario profesinio patyrimo, pasiekimų tarnyboje, Lietuvoje didžioji dalis į atsargą išleistų darbingo amžiaus karių (amžiaus vidurkis 40-45 metai) patiria sunkumų integruodamasis į darbo rinką. Kasmet į atsargą išeina virš 400 karių ir tik mažiau nei pusę jų sėkmingai įsidarbina Lietuvoje. Priežastys turbūt įvairios: per trumpas adaptacijos laikas prieš išeinant į atsargą, nepakankamos tiek paties kario, tiek įvairių suderintų institucijų pastangos, trūksta bendradarbiavimo, ryšio tarp kariuomenės ir darbdavių, uždara sistema, karinės specialybės neadaptuotos specialybėms verslo ir kitose veiklos srityse, visuomenėje vis dar vyraujantis klaidingas mąstymas apie ribotus karių gebėjimus.

Įgyvendindami karių, atlikusių karo tarnybą, įdarbinimo iniciatyvą šiuos trukdžius bandysime panaikinti.

Efektyvus karių integravimasis į darbo rinką yra svarbus dėl kelių priežasčių. Pirma, tai aukštos kvalifikacijos asmenys, kurių parengimui ir kvalifikacijos palaikymui buvo investuotos valstybės lėšos. Atitinkamai šių asmenų nedarbas yra nuostolingas ne tik bendrąja prasme, kaip ir kiekvieno bedarbio, bet ir siauresne, kai nėra panaudojamos šių asmenų specifinės žinios ir įgūdžiai, galintys būti naudingi sprendžiant specifinius klausimus ar atliekant specifines užduotis civiliniuose darbuose.

Karių, baigusių tarnybą, įdarbinimo iniciatyvos tikslas - padėti karo tarnybą atlikusiems kariams ir kariams, išleistiems į atsargą, įsitvirtinti naujoje darbo aplinkoje ir populiarinti karo tarnybą, gerinti kario įvaizdį bei pripažinimą visuomenėje, paskatinti jaunimą rinktis karo tarnybą.

Kaip rodo kitų valstybių patirtis, aktyvus verslo įsitraukimas į kariuomenės palaikymą, duoda teigiamų rezultatų ne tik pačiam verslui, tačiau ir buvę kariai sėkmingai prisideda prie šalies ekonomikos augimo. Be to, darbdavių teigiamas požiūris į tarnybą baigusius karius, sudarant jų įdarbinimo galimybes, papildomai motyvuoja jaunimą atlikti karo tarnybą, o pats verslas įtraukiamas į pilietinę, visuomeninę veiklą.

Tokios didžiosios tarptautinės kompanijos kaip: Barclays Group Operations Limited, Western Union, Price Waterhouse Coopers, Deloitte ir kitos vykdo atskiras įdarbinimo programas, skirtas tarnybą baigusiems kariams. O tai itin reikšminga kuriant naujas darbo vietas, karo tarnyboje įgytų kompetencijų privalumų išryškinimui, atsargos karių užimtumo didinimui, teigiamo darbdavių požiūrio į karo tarnybą baigusius karius formavimui. Labai tikimės, kad tokių įdarbinimo programų, skirtų kariams, atsiras ir Lietuvos verslo įmonėse. Bandome tai paskatinti.

Veiksmai karių užimtumui didinti

Nepaprastai smagu, kad prie karių įdarbinimo iniciatyvos prisijungė nemažas būrys Lietuvos verslo asociacijų, visuomeninių organizacijų, politikų, tarptautinių kompanijų Lietuvoje, žiniasklaidos, universitetų atstovų.

Iniciatyvos partneriai jau yra sutarę:

sukurti į atsargą išleidžiamų karių, įskaitant karo tarnyboje sužeistų karių, ir darbdavių, internetinę duomenų bazę, kurioje registruotis galės baigę tarnybą kariai ir darbdaviai. Sukūrus duomenų bazę, kariai ir darbdaviai vieni apie kitus lengviau sužinos, ten bus talpinama visa aktuali informacija, susijusi su įdarbinimu;

teikti konsultacijas kariams dėl karinių kompetencijų atitikimo darbuotojų kompetencijoms verslo srityje. Kariams svarbios konsultacijos, leidžiančios įvertinti turimų jų kompetencijų transformavimą ir taip išvengiant mokymosi iš naujo bei efektyviai išnaudoti jau turimas žinias ir įgūdžius juos atnaujinant ir papildant. Kiekvienam kariui atskiras tikslinių žinių ir įgūdžių pildymas leistų naudoti visas kariuomenėje sukauptas žinias, gebėjimus naujoje darbo vietoje;

įdarbinti konkretų karių, baigusių tarnybą, skaičių įsipareigoja kai kurios tarptautinės kompanijos. Šis įdarbinimo procesas vyksta jau dabar;

svarstyti galimybę grąžinti kariams galimybę laisvu nuo tarnybos metu papildomai dirbti. Daugelyje NATO šalių narių kariams dirbti papildomai leidžiama. Tokia galimybė žymiai palengvintų karių integravimąsi į civilinį gyvenimą po tarnybos;

organizuoti įvairių krypčių (vadybos, personalo administravimo ir kt.) nuotolines studijas dar prieš išeinant kariui į atsargą, rengti specialias prisitaikymo prie naujos darbo aplinkos programas siūlo Lietuvos aukštosios universitetinės mokyklos.

Šie išvardinti ir daug kitų įsipareigojimų įrašyti į suinteresuotų šalių susitarimą. Š.m. balandžio 28 d. Seime organizuojamoje tarptautinėje konferencijoje šį susitarimą ketinama pasirašyti.
Susitarimas vis dar pildomas ir derinamas. Memorandumas atviras visoms verslo įmonėms, įstaigoms ir institucijoms.

Aktyviai iniciatyvą remia verslo asociacijos – Investuotojų Forumas, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Gynybos pramonės asociacijos. Dirbame kartu su verslo įmonėmis, tarptautinėmis kompanijomis Lietuvoje – advokatų kontora Ellex Valiūnas ir partneriai, Strategic Staffing Solutions International, Barclays Group Operations Limited Lietuvos filialu, Western Union Processing Lithuania. Iniciatyva yra suinteresuotos visuomeninės organizacijos - Gynybos paramos fondas, Lietuvos nacionalinė veteranų asociacija, Sužeistų karių asociacija, Šaulių sąjunga, karių žmonų internetinė bendruomenė Penelopių klubas. Projekte dalyvauja ir siūlymus teikia aukštosios universitetinės mokyklos – Vilniaus universiteto Verslo mokykla, Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Projektą vykdo krašto apsaugos ministerija, Lietuvos Kariuomenė, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir Ekonomikos komitetas. Dėkui Ambasadoriui Dariui Degučiui už pradžią iniciatyvai rastis. Susitelkus galime nuveikti daugiau.

Svarbiausia – nebijoti keisti požiūrį ir mąstymą bei perimti geriausią pasaulio praktiką.