Dabartinis Lietuvos ekonomikos augimas – 2,2 proc. BVP per pirmą šių metų pusmetį yra spartesnis nei euro zonos. Praėjusius metus baigėme su mažiausiu biudžeto deficitu nuo nepriklausomybės atkūrimo – 0,2 proc. BVP. Tam turėjo įtakos kova su šešėliniu verslu ir veiksmingos mokesčių administravimo priemonės, tarp kurių – etapais diegiama išmanioji mokesčių administravimo sistema.
Nuo spalio 1 d. pradės veikti visų važtaraščių elektroninė apskaitos sistema, kuri fiksuos visus Lietuvoje judančius prekių krovinius. Atsakingai pasirengta 2014-2020 m. ES fondų – iš jų Lietuvai tenka 6,7 mlrd. eurų – investicijoms.
Šios Vyriausybės valdymo laikotarpiu Lietuva pasiekė aukščiausią BVP lygį savo istorijoje – 75 proc. ES vidurkio. 2020 m. Lietuva pasieks 85 proc. ES vidurkio. Socialdemokratams esant valdžioje nedarbas nukrito nuo rekordinių 17,8 proc. 2010 m. iki 8,9 proc. šiais metais. Augo dirbančiųjų pajamos – minimali alga iki 380, kai 2012 m. ji tebuvo 247 eurai, o vidutinė – nuo 478,3 eurų iki 772 eurų.
Pirmą kartą nuo ekonominės krizės pradžios tarp regionų pradėjo mažėti registruoto nedarbo ir vidutinio darbo užmokesčio skirtumai, padidėjo socialinė lygybė. Pasiekėme mažiausią skaičių per visą nepriklausomybės laikotarpį ties skurdo riba (prieš socialines išmokas) gyvenančių gyventojų – 27,3 proc (2010 – 34 proc.). Nuo sausio 1 d. padidėjo neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) nuo 166 iki 200 eurų, o papildomas NPD už kiekvieną vaiką – nuo 60 iki 120 eurų.
Lietuva užima 10 vietą pasaulyje pagal tiesioginių užsienio investicijų projektų planuojamas sukurti darbo vietas milijonui gyventojų ir pagal šį rodiklį pralenkė Baltijos kaimynes. Pernai buvome 18-oje to paties reitingo vietoje. Investuotojai mūsų šalyje planuoja steigti žinioms imlesnes ir aukštesnę vertę kuriančias darbo vietas.
Praėjusį pusmetį sulaukta didžiausios plyno lauko investicijos. Danijos bendrovė Marijampolės laisvojoje ekonomikos zonoje planuoja statyti langų ir durų gamyklą. Beveik 130 mln. eurų investicija sukurs daugiau kaip 1400 darbo vietų.
Svarbus ir kitas ekonominis faktorius. Realus darbo užmokestis, kuris skaičiuojamas įvertinus kainų pokyčius, šiais metais viršijo prieškrizinį lygį ir yra didžiausias per visą nepriklausomybės laiką – 771,9 euro. Ekonomistai pripažįsta, kad atlyginimų augimą paskatino ir nuoseklus minimaliosios mėnesinės algos kėlimas.
Šalinant dabartinės darbo apmokėjimo sistemos trūkumus parengtas Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projektas, kuris leis pakelti atlyginimus mažas algas gaunantiems kvalifikuotiems darbuotojams kultūros ir meno, sveikatos priežiūros įstaigų specialistams, socialiniams darbuotojams, ugniagesiams gelbėtojams, darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis. Iš viso – beveik 100 tūkstančiui žmonių.
Padidinus minimaliąją mėnesinę algą, jų atlyginimas beveik susilygino su nekvalifikuotą darbą dirbančiųjų algomis. Šis įstatymas padės ištaisyti ir kitus netolygumus – susidariusias didelius darbo užmokesčio skirtumus tarp atskirų sričių biudžetinių įstaigų.
Naujos redakcijos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas suteiks daugiau finansinių galių smulkiajam ir vidutiniam verslui – didžiausiam darbdaviui ir svarbiam regionų ekonomikos varikliui. Dėl naujos įmonių finansinių duomenų apskaitos tvarkos padaugės šios kategorijos įmonių, kurios galės dalyvauti programose ir konkursuose, finansuojamuose Europos Sąjungos paramos lėšomis.
Kad išjudintume sustingusią valstybinės žemės nuomos rinką regionuose ir paskatintume savivaldybes sudaryti palankesnes ir objektyvesnes žemės nuomos sąlygas investuotojams, parengtos Žemės ūkio įstatymo pataisos. Dabar valstybinės žemės nuomos aukcionų dalyviai piktnaudžiauja procedūromis – labai padidina pradinę žemės nuomos kainą, o vėliau nepasirašo nuomos sutarties arba, įgiję teisę naudotis sklypu, jokios veiklos nevykdo.
Įstatymo pakeitimai leistų savivaldybei pasirinkti iš trijų skirtingų žemės nuomos būdų, atsižvelgiant į tai, kokios naudos tikimasi gauti. Sudarytos palankesnės sąlygos sudomins investuotojus ir suaktyvins laisvųjų ekonominių zonų veiklą. Verslas mokesčių lengvatų galės gauti iškart po to, kai savivaldybė įmonei išnuomos sklypą. Dabar gi lengvatos įsigalioja tik po tam tikro laiko, sudarius sutartį su laisvąją ekonominę zoną valdančia bendrove.
Kuriant palankesnę aplinką investicijų įvairovei, siūlomas įteisinti alternatyvus skolinimasis – sutelktinis finansavimas, kad verslas galėtų investuoti, pasidalydamas riziką ir taip apsaugodamas skolinančiųjų interesus. Tai leis fiziniams ir juridiniams asmenims per sutelktinio finansavimo platformas viešai skolintis profesinėms, mokslo, tiriamosioms ir kitoms reikmėms, išskyrus vartojimą. Verslą pradedantys arba jį plėtojantys asmenys galės greičiau ir palankesnėmis sąlygomis gauti reikalingų lėšų bei pasitikrinti verslo idėjos gyvybingumą.
Vyriausybės inicijuota šilumos ūkio pertvarka ir gyvenamųjų namų renovacija beveik trečdaliu sumažino verslo ir gyventojų išlaidas už komunalines paslaugas. 25-ioms savivaldybių šilumos teikimo įmonėms buvo skirta daugiau kaip 30 mln. eurų ES paramos lėšų biokuro katilinėms statyti ir daugiau kaip 20 mln. eurų šilumos trasoms atnaujinti, startavo dvi naujos miestų inžinierinių tinklų atnaujinimo ir kvartalinės renovacijos programos, kurios pradėtos Birštone, Šiauliuose, Utenoje, Vilniuje, Kaune ir Jonavoje.
Energetinio efektyvumo fondo 10 mln. eurų panaudota policijos komisariatų, administracinių pastatų renovavimui, gatvių apšvietimo modernizavimui. Siekis – iki 2020 m. sumažinti energijos suvartojimą 20 proc. Daugiabučių atnaujinimo darbai taip išjudino statybų verslą, kad šis pagal augimo tempus iš nuosmukio duobės šovė į lyderio pozicijas ES.
Vienas svarbiausių šios Vyriausybės darbų – sudėtingo ir didžiulio energetikos sektoriaus modernizavimas, kuris yra gyvybiškai būtinas, nepaisant sėkmingai įgyvendinamų strateginių projektų. Iki šiol jokia Vyriausybė nedrįso imtis tokios reformos, nes reikėjo ardyti atskirose srityse įsitvirtinusias monopolijas.
Pradėtų permainų strateginis tikslas – pertvarkyti ūkį, kuriam reikia didelių žaliavos sąnaudų, ir pradėti taikyti pažangias, energiją taupančias technologijas, vietoj importuojamo kuro plačiau naudoti konkurencingus vietinius ir atsinaujinančius išteklius.
Tai – energetinio saugumo, konkurencingumo ir taupumo pagrindas ateities energetikai. Tokios pertvarkos svarbą įvertino Europos Komisija. Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektas bus finansuojamas pagal vadinamąjį Junkerio planą. Jam Europos investicijų bankas skirs iki 190 mln. eurų paskolą 17-ai metų.
Laikydamiesi energinio modernizavimo strategijos Vyriausybė inicijuoja naują ilgalaikį projektą – vėjo elektrinių plėtrą jūroje. Siekiant patikimų investuotojų į vėjo energetikos projektus Baltijos jūroje, valstybės lėšomis bus atlikti būtini geologiniai, hidrologiniai, poveikio aplinkai tyrimai, kurie padės įvertinti tokių projektų perspektyvas ir galimybes. Kitaip tariant, laisvosios ekonominės zonos veiklos modelio pagrindu bus kuriama laisvoji ekonominė zona jūroje vėjo jėgainėms statyti.
Vyriausybė skyrė dėmesį regionams. Išskirtos 23 integruotos tikslinės teritorijos – mažesni miestai, kuriems sudaryti atskiri investiciniai planai. Per Kaimo plėtros, Gyvulininkystės skatinimo, Užimtumo, Daugiašalę bendradarbiavimo per sieną, Smulkau ir vidutinio verslo skatinimo, Renovacijos, Energijos efektyvumo bei kitas programas skiriami milijardai eurų investicijoms. Paskelbta žvyrkelių asfaltavimo projektų už 100-120 mln. eurų, gyvenviečių asfaltavimo programa – kietos dangos keliai bus nutiesti per 118 gyvenviečių.