Ieva Budraitė. Kaip Vilniaus valdžia gyventojams parodė vidurinį pirštą

Kaip pavadintumėte žmogų, kuris su fanfaromis paskelbia, kad jo namuose alkoholio, kaip šventei nebūtino, žalą sveikatai darančio ir pinigus eikvojančio atributo, nebus nė kvapo, tačiau, raginamas uždėti parašą ant pažadą kambariokams formalizuojančio rašto, išsisukinėja? O kaip pavadintumėte tokį, kuris nepraėjus nė metams ne tik bute leidžia rengti vakarėlį, kur alkoholis liejasi laisvai, bet dar ir sako, kad jis čia „ne prie ko“? Manipuliatoriumi, o gal tiesiog melagiu?

Toks epitetas tinkamas ir Vilniaus miesto savivaldybei apibūdinti. Ką turiu omenyje? Vieną labai konkretų atvejį – manipuliaciją pažangaus, pirotechnikos gaminių atsisakančio miesto etikete.

Kaip Vilnius žaliąją miglą pūtė

Pasaulis ir jo sąmoningumas pamažu, bet žengia į priekį. Jei anksčiau norma laikėme vieną šiukšlių kibirą namuose ar nematėme problemos užtraukti dūmą kavinėje ar balkone, šiandien elgiamės visai kitaip – vis aktyviau rūšiuojame, o mėginančius užsirūkyti bendrosiose erdvėse palydime ne tik smerkiamu žvilgsniu, bet ir nepritariančiu žodžiu.

Panašiai ir su fejerverkais. Jei anksčiau jie buvo laikomi būtinu švenčių atributu, šiandien vis garsiau pripažįstama, kad tai vienkartinė, tarši ir pavojinga pramoga, dėl kurios aukoti aplinkinių gerovę nėra nei teisinga, nei moralu. Vis daugiau miestų Jungtinėse Amerikos Valstijose, Europoje ir kituose žemynuose skelbiasi zonomis be fejerverkų.

Jausdama, kad šis požiūris „ant bangos“, 2021 metų liepą Vilniaus miesto taryba priėmė rezoliuciją, kuria pripažino neigiamą pirotechnikos gaminių poveikį ir įsipareigojo ieškoti draugiškesnių šios pramogos alternatyvų. Nors rezoliucija yra politinę valią, o ne teisinį reguliavimą išreiškiantis dokumentas, šis žingsnis buvo itin plačiai nušviestas kaip miesto pažangos pavyzdys, palankiai sutiktas gyventojų.

Tiesa, verta paminėti, kad liepą priimtos rezoliucijos įsigaliojimo terminas, ko gero, sąmoningai nustatytas 2021 metų gruodį. Kodėl? Matyt, kad netektų raudonuoti prieš gyventojus dėl apsisprendimo nenutraukti jau pažadėto palaikymo 2021 metų rudenį suplanuotam tarptautiniam festivaliui „Vilniaus fejerija 2021“.

Vis dėlto 2021 gruodžio 31-oji sostinėje baigėsi tyliau nei paprastai: Naujųjų metų šventės proga savivaldybė miestiečiams dovanojo ne dūmus ir triukšmą, o lazerių šou. Atsižvelgdamos į žaliųjų ir kitų organizacijų raginimus, panašiai Naujuosius sutiko ir kitos savivaldybės – Anykščių, Alytaus miesto, Panevėžio miesto ir kitos.

Siekdama užtikrinti tokios praktikos ilgalaikiškumą, šių metų gegužę Lietuvos žaliųjų partija pakvietė visas Lietuvos savivaldybes pasirašyti memorandumą, kuriuo jos įsipareigotų atsisakyti fejerverkų savo ir sau pavaldžių įstaigų organizuojamuose renginiuose, o šį sprendimą įtvirtintų teisės aktuose (pvz. renginių organizavimo, triukšmo valdymo ar kitose taisyklėse). Nors daugiausia vilčių dėl memorandumo pasirašymo dėta į Vilnių, šis atsakė, kad iniciatyvai pritaria, tačiau miesto taryba taisyklių pakeitimų, kurie tai įteisintų, vis dar nėra priėmusi.

Neilgai trukus paaiškėjo ir to priežastis – į įvairių savivaldybių tarybų narių pašto dėžutes vasarą pradėjo plūsti pirotechnikų laiškai, kuriuose buvo teigiama, kad žaliųjų argumentai dėl taršos – pertekliniai. Jausdami grėsmę savo verslui, pirotechnikai netgi gavo Vokietijos fejerverkų pardavėjų parengtą ataskaitą, kurioje konstatuojama, kad oro būklei daugiau žalos padaro lauko kepsninės, o paukščių žūva daugiau nuo kačių nei nuo fejerverkų. Suprask, atsisakykime maisto gamybos ar naminių kačių, o ne pirotechnikos gaminių.

Matyt, suprasdami, kad vien susirašinėjimų nepakaks, lobistai pradėjo belstis ir į kabinetų duris, kur savo argumentus, spėju, grindė ir papildomais „moksliniais tyrimais“. Vilnių tuo tarpu jie mėgino bauginti ir tuo, kad į sostinę atvykti nebesutiks ir jokia pramogų pasaulio žvaigždė, jei čia nebus leidžiami fejerverkai.

Toks whataboutizmas, o gal ir kiti įtakos įrankiai, panašu, paveikė Vilniaus miesto valdžią ir jokie formalūs pažadus įteisinantys pakeitimai nebuvo padaryti. Tai ir lėmė, kad juridinio pagrindo neišduoti leidimo šių metų fejerijai nėra. Tik ar tai, kad renginys legalus, padaro jį teisingu?

Fejerverkai – archajiška atgyvena

Galima ilgai ginčytis, pirotechnika gražu ar ne. Tačiau ko nevalia ignoruoti, tai kad kiekvienos savivaldybės pareiga – garantuoti saugią ir sveiką aplinką kiekvienam jos gyventojui. Dar daugiau. Lietuva, kaip ir visos Europos Sąjungos šalys, įsipareigojo eiti Žaliojo kurso keliu, o tai be kitų dalykų reiškia ir siekį reikšmingai sumažinti oro, dirvožemio ir vandens taršą bei garantuoti bioįvairovės apsaugą. Kaip su šiais tikslais dera masinis fejerverkų naudojimas?

Pirma, fejerverkai kelia oro taršą. Fejerverkuose naudojami įvairių cheminių medžiagų mišiniai – įvairūs parakai, taip pat pridedama metalų ar jų druskų, norint nuspalvinti liepsnas. Tai lemia, kad leidžiant fejerverkus į aplinką ore išauga kietųjų dalelių koncentracija (nuo kelių iki kelių dešimčių kartų), o likę nesudegę fejerverkų komponentai pasiekia dirvožemį, kur vėliau lietaus yra nuplaunami į paviršinius arba gruntinius vandenis. Kietosios dalelelės tiesiogiai kenkia žmonių sveikatai – sukelia įvairius kvėpavimo takų susirgimus, ypač vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiesiems lėtinėmis ligomis.

Ar tai stebima ir Lietuvoje? Lai skaičiai kalba patys už save. Pavyzdžiui, analizuojant 2021 metų sutikimo poveikį Vilniuje, t. y. gruodžio 31 dienos duomenis, matyti, kad iki fejerverkų piko (23–24 valandos) kietųjų dalelių koncentracija ore buvo 19 µg/m3, po vidurnakčio – 190 µg/m3. Norma, kurią viršijus fiksuojamas neigiamas poveikis sveikatai, – 50 µg/m3. (AAA duomenys iš Lazdynų oro kokybės matavimo stoties). Fejerverkų festivalio Vingio parke 2015, 2016 metais dovanos: sieros koncentracija – 732 µg/m (valandos norma – 70 µg/m). Chloro koncentracija – 299 µg/m3 (paros norma – 30 µg/m).

Fejerverkai kelia triukšmo taršą. Apie 70 decibelų garsas laikomas erzinančiu ir darančiu įtaką sveikatai. Tuo tarpu JAV Nacionalinio biotechnologinės informacijos centro atlikti tyrimai rodo, kad fejerverkai gali skleisti 100–115 decibelų garsą. Jei žmogus nuo garso dar gali apsisaugoti užsidėdamas ausines ar užsikimšdamas ausis, gyvūnai šioje padėtyje yra bejėgiai. Tiek laukiniai, tiek naminiai gyvūnai girdėdami staigius sprogimus patiria stresą, baidosi, gali sutrikti jų orientacija erdvėje, išsigandę jie ima blaškytis, o susidūrę su kliūtimi gali net žūti.

Fejerverkų lobistai sako: dresuokime šunis, uždarykime vonioje ar pan. ir problemos nebus. Bet ar dresuoti reikia ir vaikus, ir senelius, ir karo pabėgėlius iš Ukrainos? Visus, kuriems sprogimo garsai kelia stresą, jau nekalbant apie poveikį sveikatai?

Atsakomybė prieš komercinį interesą – kur nukryps svarstyklės?

2021 metų Vilniaus strateginės plėtros vykdymo ataskaitoje „Vilniaus fejerija“ įvardijama kaip miesto tapatybės dalis, kaip kultūrinis renginys, kuris leidžia įgyvendinti strateginį miesto uždavinį: „užtikrinti aukštos vertės tradicinių ir šiuolaikinių kultūros renginių įvairovę Vilniaus mieste“. Galbūt dėl to fejerija bene nuo 2015 metų turėjo Vilniaus globojamo renginio statusą? Galbūt todėl, nepaisant formalių savivaldybės pasiteisinimų dėl situacijos, ir šiandien Vilniuje važinėja troleibusai su fejerijos reklama, kuriuos puošia ir savivaldybės logotipas?

Tik ar tikrai vilniečiai nori gyventi tokioje kreivų veidrodžių karalystėje? Leistis, kad jiems būtų žadama viena, o daroma visai kas kita? Toleruoti situacijas, kai aukojant bendrą gėrį tenkinami atskirų įmonių ir organizacijų komerciniai interesai? Manau, ne. Todėl kviečiu visus Vilniaus gyventojus jungtis į šį šeštadienį vakare Vingio parko prieigose organizuojamą protesto akciją „Fejerverkai? Ačiū, ne“ ir pasakyti, kad tokio „meno“, kuris vyksta kenkiant silpnesniesiems, mums nereikia.