Ieva Kačinskaitė – Urbonienė. Lietuvos išnykimas gali tapti ne teorine, o labai realia grėsme mūsų valstybei

Pastaruoju metu būtiniausių prekių ir paslaugų kainų kilimo, atlyginimų augimas, dažniausiai, deja, nepasiveja. Reikia pripažinti, kad šeimoms, auginančioms vaikus, tenkantis krūvis išties rimtas – juk pagausėjus šeimai, išlaidos ir taip padidėja, o gaunamos pajamos – sumažėja. Ir panašu, kad vaikus auginančių tėvų galimybes daugiau užsidirbti riboja ne darbdaviai, o galiojantys teisės aktai.

Šiuo metu Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas numato, kad tėvai, pirmaisiais vaiko auginimo metais nusprendę dirbti, praktiškai netenka vaiko auginimo išmokos. Teisė dirbti ir gauti išmoką paliekama tik tėvams, vaiką prižiūrintiems antrus metus. Bet kuo skiriasi pirmieji metai vaiko priežiūros nuo antrųjų, jeigu abeji metai įforminami visiškai vienodai ir „Sodroje“ turi identišką statusą?

Yra tėvų, kurie teigia, kad vaiką auginti antraisiais metais net sudėtingiau, nes jis tampa judrus, smalsus, reikalauja atidaus ir kokybiško laiko kartu. Pagaliau ne įstatymų leidėjų reikalas, kaip tėvai nusprendžia auginti savo vaikus – daugumą pandemija išmokė dirbti iš namų, tad tuos įgūdžius, esant galimybei, galima puikiai pritaikyti auginant vaiką ir dirbant jau pirmaisiais jo priežiūros metais. Teisė rinktis turi būti paliekama tėvams, sudarant jiems galimybes ne tik gauti daugiau pajamų, bet ir neiškristi iš darbo rinkos, neprarasti įgūdžių.

Kaip tik siekdama sudaryti tokią galimybę tėvams, prieš pusmetį parengiau Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas, kuriomis pirmaisiais vaiko priežiūros metais tėvai galėtų gauti papildomų pajamų. Džiaugiuosi, kad po pateikimo Seime šios pataisos sulaukė kolegų Seimo narių pritarimo, tačiau, deja, praėjusį mėnesį Vyriausybės pateiktas įstatymo paketas, susijęs su vaiko priežiūros išmokomis, parodė, kad mūsų požiūriai gerokai išsiskiria.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, įgyvendindama Europos Sąjungos (ES) direktyvą, siūlo neperleidžiamas vaiko priežiūros atostogas po du mėnesius mamai ir tėčiui. Tačiau labai persistengdama nusprendė, kad tie tėvai, kurie nepasinaudos neperleidžiamų atostogų galimybe, neteks ir geresnių išmokų, todėl, bendrai vertinant, Lietuvos šeimų finansinė padėtis, susilaukus vaikų, prastės. Įdomu tai, kad ES nekelia išmokų skirtumo reikalavimų, tai sugalvojo Lietuvos Vyriausybė.

Antras skirtumas yra tas, kad pagal Vyriausybės projektą, nors ir siūloma leisti sudaryti galimybę tėvams, prižiūrintiems vaikus dirbti ir pirmaisiais vaiko priežiūros metais, bet nuspręsta riboti uždarbį. Ne išmoką, o uždarbį iki prieš vaiko priežiūros atostogas buvusį lygį. Nežinau, kaip kitiems, bet man čia kvepia visišku komunizmu. Mano su kolegomis registruotame projekte, kuriam pritarė Seimas, siūloma priešingai – leisti užsidirbti kiekvienam pagal galimybes ir gebėjimus, bet jei uždarbis lenkia išmoką, tai ją maksimaliai sumažinti iki mėnesinio vidutinio darbo užmokesčio dydžio Lietuvoje.

Čia reikia atkreipti dėmesį, kad suteikus galimybę tėvams pirmaisiais vaiko priežiūros metais dirbti ir gauti vaiko priežiūros išmoką, pagerėtų ne tik šeimų finansinė padėtis, bet tokios pataisos prisidėtų ir prie rekordinės darbuotojų paklausos mažinimo šalyje – laisvų darbo vietų skaičius du tris kartus viršija darbo ieškančiųjų. Būtų sumažintas ir darbdaviui tenkantis rūpestis ieškoti, kuo pakeisti metams, dvejiems išeinančius darbuotojus.

Esu tikra, kad Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisos prisidėtų ir prie dar vienos problemos sprendimo – darbo užmokesčio tarp vyrų ir moterų skirtumo. Juk ne paslaptis, kad neretai moterys uždirba mažiau būtent dėl vaiko priežiūros atostogų. Daugumoje Europos Sąjungos valstybių moterys iš vaiko priežiūros atostogų į darbą sugrįžta po 3-9 mėnesių, taip jos neatitrūksta nuo darbo rinkos, toliau tobulėja, siekia tikslų, o tuo pačiu ir kelia savo kvalifikaciją bei atlyginimą. Tokią galimybę turime suteikti ir Lietuvoje vaikus auginančioms, tačiau į darbą anksčiau nei po metų norinčioms sugrįžti, mamoms. Taigi, galimybės papildomai užsidirbti ribojimų panaikinimas prisidėtų ne tik prie finansinės šeimos gerovės, bet ir prie moterų karjeros perspektyvų.

Pagaliau, nemažindama išmokų pirmaisiais vaiko auginimo metais dirbantiems tėvams, naudos gautų ir valstybė – pirmuosius metus vaiko auginimo atostogose esantys tėvai uždirbs pinigus ir mokės mokesčius, tokiu būdu sumažindami valstybei tenkančia naštą. Geresnį win-win – laimi visi – scenarijaus atvejį būtų sunku sugalvoti.

Dėl šios priežasties, kartu su kolegomis įregistravome naują pasiūlymą Seime svarstomam Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektui. Šįsyk svarbiausia vieta tampa siūlymas nustatyti, kad, vienam iš tėvų nepasinaudojus vaiko priežiūros atostogomis, kitam iš tėvų išmoka būtų mokama papildomai tiek laiko, kiek atostogų nepanaudojo vienas iš tėvų. Mūsų manymu, svarbu sudaryti galimybę tėvams, neperleidžiant vaiko priežiūros atostogų, pasirinkti, kas prižiūrės vaiką ilgesnį laiką, ir vienam jų 4 mėnesius gauti padidintą išmoką, kad nė vienos šeimos finansinė situacija, lyginant su dabartine išmokų sistema, nepasikeistų.

Na, ir pabaigai, 2020 metais buvo fiksuotas mažiausias gimstamumas per dvidešimt Nepriklausomos Lietuvos metų. Vyriausybės atneštas įstatymų paketas nors ir turi gražių tikslų, bet pablogins pirmiausia finansinę jaunų šeimų situaciją mūsų šalyje, o tai tikrai turės įtakos gimstamumui. Statistika rodo, kad skurdo rizikos atžvilgiu Lietuvoje pažeidžiamiausi asmenys yra vaikai, daugiavaikės šeimos, vieniši tėvai, auginantys vaikus, žmonės su negalia, senatvės pensininkai, vieniši asmenys ir bedarbiai. Taigi Lietuvos Vyriausybė ir Seimas turi dėti visas pastangas, kad ir taip pažeidžiamai visuomenės grupei – jaunoms šeimoms – situacija ne blogėtų, o gerėtų. Antraip Lietuvos išnykimas gali tapti ne teorine, o labai realia grėsme mūsų valstybei.