Ieva Pakarklytė. Kitoks demografinių iššūkių sprendimo receptas

Diskutuojant apie demografijos ir migracijos iššūkius girdžiu daug svarstymų apie finansines paskatas, didesnes išmokas ir kitus daugiausiai su piniginėmis paskatomis susijusius instrumentus. Kartais net pasigirsta keistų kaltinimų moterims, kad, kaip sakė vienas Kėdainių rajono tarybos politikas, gimstamumas Kėdainiuose prastas, nes „produktyvių moterų Kėdainiuose mažėja“.

Deja, bet kur kas rečiau girdžiu argumentus apie minkštąsias paskatas, tokias kaip pagarba žmogui ir žmogaus teisėms, lygybė prieš įstatymą, saviraiškos laisvė ir jau mažiau minkštus pasiūlymus apie kokybiškas ir prieinamas paslaugas. Šiuos ne taip lengvai apčiuopiamus momentus dažniau pastebi ir akcentuoja ekspertai, sociologai, bet ne politikai. Todėl verta garsiau kalbėti apie kiek kitokį demografinių problemų sprendimo priemonių paketą, kuris neapsiriboja vien piniginiais sprendimais:

1. Jaunam žmogui, svarstančiam emigruoti, pasiūlykime ne tik gyvenimą gimtoje šalyje bei geras karjeros perspektyvas (ką jau turime), bet ir pagarbų, orų požiūrį į ĮVAIRIUS žmones ir ĮVAIRIAS šeimas.

2. Svarstantiems apie sugrįžimą iš emigracijos, pasiūlykime ne tik gerą darbo, šeimos ir laisvalaikio balansą, konkurencingą atlyginimą ir ramaus, lėtesnio (lyginant su Europos ir pasaulio didmiesčiais) gyvenimo privalumus, bet ir užtikrinkime, kad jų vaikai mūsų mokyklose bus laukiami, kad padėsime jiems sklandžiai pereiti į kitą švietimo sistemą, o mišrių šeimų vaikai nepatirs patyčių dėl savo akcento ar odos spalvos.

3. Mamoms ir būsimoms mamoms užtikrinkime ne tik prieinamas, bet ir žmogiškas sveikatos apsaugos paslaugas. Akušerinio smurto, deja, vis dar neišgyvendinome. O pagarbus, mandagus ir tiesiog žmogiškas bendravimas toli gražu nėra paslaugos teikimo standartas, net ir tokiose jautriose situacijose kaip gimdymas. Tai parodo ir Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos kelerius metus iš eilės atliekama gimdžiusių moterų apklausa, kurioje beveik šeštadalis moterų teigia patyrusios ligoninės personalo patyčias, gąsdinimus ar net prievartą. Beje, labai įdomu matyti kaip stipriai skiriasi skirtingų įstaigų vertinimai.

4. Jaunoms šeimoms pasiūlykime geresnį darželių prieinamumą, lankstesnį jų reguliavimą, daugiau galimybių dirbti ne visą dieną. Taip, čia situacija jau geresnė nei prieš 3–5 metus, bet problemų dar yra.

5. Pagalbinio apvaisinimo paslauga leiskime naudotis ir nesusituokusioms poroms bei vienišoms moterims. Tai efektyvi priemonė didinti gimstamumą – tą įrodo ir faktas, kad per septynerius metus, kai ši paslauga yra finansuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, ja pasinaudojo 11 300 žmonių. Bandėme keisti šią archajišką nuostatą, bet ji atsimušė į Seimo puritonijos sieną.

6. Sutvarkykime motinystės ir tėvystės išmokų sistemą. Šiuo metu esančios motinystės ir tėvystės išmokų lubos nemotyvuoja vidutines ir aukštesnes pajamas gaunančių tėvų eiti šių „atostogų“. Jei žmogus gavo kiek didesnes pajamas, jam mokama išmoka neprilygs jo buvusioms pajamoms, tad daugiau uždirbantiems žmonėms dabar iš principo yra taikoma finansinė nuobauda dėl pasiryžimo tapti tėvais.

7. Užtikrinkime kokybišką vaikų ugdymą po pamokų. Investuokime į įdomų ir prasmingą vaikų laisvalaikį, suteikime galimybę visiems vaikams lankyti būrelius. Tikiuosi, kad čia rasime išmintingus sprendimus, svarstant kitų metų biudžetą.

8. Galiausiai (arba kaip tik pirmiausiai) – nustokime išstuminėti jaunus, vakarietiškai mąstančius žmones iš Lietuvos homofobiškais įstatymais ir nuostatomis.

Žinoma, demografijos problema yra itin sudėtinga ir kelia galvos skausmą didžiajai daugumai Vakarų demokratijų. Tačiau fokusavimasis ne tik į finansines paskatas, bet ir labiau bendražmogiškus, pagarbos aspektus, nelogiško diskriminacinio reguliavimo panaikinimą (kaip kad pagalbinio apvaisinimo atveju) bei valstybės pagalba kuriant taiklesnes paslaugas šeimoms, yra tie aspektai, kuriems reikia skirti prioritetą.