Labai dažnai, prakalbus apie feminizmą Lietuvoje, pasigirsta kontraargumentai: ko jums dar reikia, kai jau turėjome ir Prezidentę, ir premjerę, ir Seimo Pirmininkę? Moterys gali dirbti, gali balsuoti, gali vairuoti – eikit gelbėti šalių, kur jos tokių teisių neturi.
Bet. Moterys Lietuvoje vis dar dešimtadaliu mažiau uždirba, prieš jas žymiai dažniau namuose smurtauja partneriai. O kai išprievartauja? Trečdalis lietuvių mano, kad vis dar pati kalta. Gal ne taip rengeisi, gal ne taip kalbėjai, gal ne taip šokai ar ne taip gėrei. Prie Stambulo konvencijos trypčiojam jau dešimtmetį ir niekaip negalime ratifikuoti dokumento, kurio pagrindinis tikslas yra užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir smurtui artimoje aplinkoje.
Šiemet tarp kandidatų į Seimą beveik keturios iš dešimties (37 proc.) yra moterys, šis skaičius didėja su kiekvienais Seimo rinkimais. Moterų buvimas ir veikimas aukščiausiuose postuose yra būtina lygybės sąlyga, bet vien to neužtenka. Lytis savaime neapibrėžia vertybių (nors koreliacija, pasak tyrimų, yra). Norėdami kurti tikrai lygias teises ir galimybes užtikrinančią valstybę ir bendruomenę, turime kalbėti apie feminizmą, kuris būtų skirtas ne tik aukščiausius postus ir didžiausią galią turinčioms moterims. Reikia feminizmu grįstų politinių sprendimų, kurie įgalintų visas Lietuvos moteris: studentes, darbuotojas, pensininkes, motinas, bevaikes, lesbietes, neįgalias, migrantes.
Lietuva lyčių lygybės atžvilgiu atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio. EIGE (Europos lyčių lygybės institutas) Lietuvą vertina 64,1 balo iš 100 galimų (kas būtų absoliuti lygybė tarp vyrų ir moterų), o Europos Sąjungos vidurkis yra 70,2 balo.
Pasak ką tik paskelbtos 2023 m. Žmogaus teisių padėties Lietuvoje stebėsenos ataskaitos (parengtos Seimo kontrolierių įstaigos), Lietuva eina teisingu keliu – 2023 metais patvirtinti Moterų ir vyrų lygių galimybių bei Lygių galimybių įgyvendinimo veiksmų planai, mokyklose pradėta įgyvendinti gyvenimo įgūdžių programa. Taip pat įsigaliojo neperleidžiamos vaiko priežiūros atostogos, skatinančios tėčius leisti laiką su savo vaikais.
Bet ne viskas rožėmis klota. Toje pačioje ataskaitoje teigiama, kad moterų tapatybės (pavardžių rašybos) ir reprodukcinės teisės (dirbtinio apvaisinimo) klausimai „nėra suprantami ir grindžiami pagarbos asmens autonomijai ir apsisprendimo laisvei principais“.
Kalbant apie moterų reprodukcinę sveikatą, dar pora pavyzdžių. Seime prieš porą metų jau buvo diskutuota apie tai, kad mėnesinių produktai turi būti prieinami ir jiems mažinamas pridėtinės vertės mokestis, taip pat jie turėtų būti nemokami mokyklų tualetuose. Bet šis projektas buvo numarintas Vyriausybės, kuri savo išvadoje nutarė, kad geresnis sprendimas nei pridėtinės vertės mokesčio mažinimas mėnesinių produktams būtų „didinti namų ūkių, ypač mažas pajamas gaunančių asmenų, pajamas, taip suteikiant gyventojams daugiau galimybių patiems pasirinkti, kur išleisti padidėjusias pajamas“. Tarsi tamponų, paketų, taurelių pirkimas yra pasirinkimo, o ne būtinybės klausimas.
Taip pat Lietuvoje trūksta visoms prieinamos kontracepcijos. Europos kontracepcijos atlaso duomenimis, esame priskiriami prie vidutinio kontracepcijos prieinamumo šalių, kartu su Rumunija, Sakartvelu, Bulgarija, Čekija, Ukraina ir Azerbaidžanu. Lietuvoje trūksta informacijos apie kontraceptines priemones, jų efektyvumą ir naudojimą. Taip pat beveik nėra kompensuojamų kontracepcijos priemonių – tik paauglės gali gauti valstybės finansuojamą hormoninę spiralę. O man, trisdešimt kelerių metų moteriai, hormoninė spiralė ir jos įdėjimas poliklinikoje kainuotų daugiau kaip 200 eurų, arba beveik trečdalį dabartinės minimalios algos „į rankas“. Tuo tarpu Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad prieiga prie kontracepcijos (informacijos ir paslaugų) yra būtina norint užtikrinti visų asmenų žmogaus teises ir sveikatą.
Čia tik keli pavyzdžiai; galėčiau tęsti ir tęsti. Taip, einame teisingu keliu, bet iki tikros lygybės ir visų moterų įgalinimo dar yra ką veikti. Ypač dabar, kai radikalios dešinės politika, nukreipta prieš moterų, migrantų, LGBTQ+ teises, stiprėja daugelyje Vakarų demokratijų, įskaitant ir Lietuvą.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.