I.Šiaulienė. Kur dingo ekonomikos skatinimo planas?

Būdami opozicijoje ir vadovaujami dabartinio premjero Andriaus Kubiliaus konservatoriai skelbė, jog didžiausia valstybės problema – valstybės neveiksnumas, nes „valstybėje nėra strateginio mąstymo ir strateginio veikimo, sugebėjimo siekti aiškių tikslų“. O kaip šiandien su gebėjimu siekti aiškių tikslų? Ar valdančiųjų veiksmai nėra, visų pirma, nukreipti tik į trumpalaikius rinkiminius tikslus, o ilgalaikio tvaraus augimo palaikymas lieka tik svajonė?

Jei šiemet Vyriausybė pasieks savo didįjį prioritetą finansų politikos srityje – išlaikyti biudžeto deficitą 3 proc. BVP, kad galėtų toliau skolintis už mažesnius procentus, tai ne savo programoje įrašytomis prioritetinėmis priemonėmis, žadėtomis struktūrinėmis reformomis, kurios patyrė fiasco, o vis didesne našta verslui, visam privačiam sektoriui bei socialiai pažeidžiamiems gyventojų sluoksniams.

Mūsų valdžia įsitikinusi, kad per sunkmetį ji elgėsi teisingai, netgi tobulai, o apie tai bus rašomi vadovėliai. Kur kas ekonomiškai sunkesnėje situacijoje buvusi Latvija savo pensininkų taip nenuskriaudė (jų pensija didesnė 143,7 Lt), o Latvijos premjeras V.Dombrovskis su prof. A.Aslundu knygą jau parašė.

Lietuvos valdžios pasirinkti krizės suvaldymo būdai – veržti diržus, taupyti mažinant pensijas ir socialines išmokas - daugumai mūsų šalies gyventojų tapo katastrofa. Naktinė mokesčių reforma biudžetui pajamų negeneravo. Reikėjo skolintis ir skolinamasi buvo ne palankiausiomis sąlygomis. Paskolinti pinigai naudojami pravalgymui bei skolų grąžinimui, o ne ūkiui ar efektyvioms investicijoms į perspektyvius sektorius skatinti.

Valstybės skola per pastaruosius trejus metus padidėjo beveik 2,3 karto ir siekia per 40,8 mlrd. Lt. Vien skolos aptarnavimui šiemet reikės per 2 mlrd. Lt. Tai mokestis už Vyriausybės priimtą sprendimą 2009 m. skolintis tarptautinėse rinkose už 7-9 proc. palūkanas, užuot kreipusis į TVF, kaip siūlė opozicija ir pasielgė Latvija, pasiskolinusi tuomet už 3,87 proc. Jei būtų skolintasi iš TVF, šiandien skolos aptarnavimo kaštai būtų 30 proc. mažesni. Sumažėjus šalies ekonomikos augimo prognozėms ir žlugus “Snoro” bankui, valstybės skola 2012 m. padidės dar 4 mlrd. Lt ir sieks 10,3 mlrd. Lt

Viešojo sektoriaus išlaidų apkarpymai esamų problemų neišspręs – greičiau pastūmės ekonomiką į gilesnę recesiją. O ekonomikos augimas yra būtinas. Užuot ieškoję priemonių ekonomikos augimui skatinti, dešinieji užsiima pamokslavimu ir iki šiol besitęsiančiais kaltinimais ankstesnei Vyriausybei, kuri tokios padėties, kokią paliks A.Kubiliaus Vyriausybė, valstybėje nepaliko.

Šioks toks ūkio pakilimas buvo jaučiamas praėjusių metų viduryje dėl eksporto, kuris augo, nes kitų šalių vyriausybės, kovodamos su krize, neužsmaugė vartojimo savo šalyse. Kai dauguma ES vyriausybių stiprina vidaus rinką ir verslo kreditavimą, mūsų valdžia elgiasi priešingai – šalies ūkį alina mokesčių didinimu ir vidaus vartojimo slopinimu. Pinigai nuolat iškeliauja iš šalies tiek į Vakarus, nes perkame tas prekes, kurių nepasigaminame, tiek į Rytus, dėl pakilusių dujų ir kitų energijos kainų. Mes gaminame per mažai ir neskatiname verslo. Užuot jį palaikiusi palankesnėmis mokestinėmis sąlygomis už naujų darbo vietų kūrimą, gelbėjusi sprendžiant kreditavimo klausimus, valdžia jį jau treti metai „apdovanoja“ karštligiškais ir nepamatuotais mokesčiais.

Verslui šiandien nėra dideli pelno mokesčiai, lyginant su ES vidurkiu, tačiau rinka nedidelė ir atvira todėl verslui sunku išlikti konkurencingam, be to, dėl staigios mokesčių kaitos jis jaučiasi nesaugus. Štai dėl ko kyla mintys apie verslo perkėlimą į Olandiją, Liuksemburgą ar Estiją. Jei Europos ekonomika ims čiuožti žemyn, Vyriausybės manymu, teisingiausias kelias bus metų viduryje persvarstyti biudžetą ir 2 proc. padidinti PVM. Tai reiškia, kad būtų vėl baudžiamas verslas, generuojantis lėšas į biudžetą, visų būtiniausių prekių kaina padidėtų ir gultų ant vartotojų ir labiausiai mažas pajamas gaunančių pečių.

Vyriausybės uždavinys – subalansuoti valstybės finansus, stimuliuoti ūkį, sumažinti nedarbą ir padidinti konkurencingumą. Užuot sprendusi šiuos uždavinius, Vyriausybė rengia mokesčių vajus, kurie stumia šalį į ES užribį. Konservatoriai nieko nepadarė rinkai pagyvinti ar pačių sukeltai didžiulei kontrabandai pažaboti. Kare su korupcija ir kontrabanda konservatoriai gali pasigirti ne ką didesniais laimėjimais nei daugiabučių namų renovacijoje (1 renovuotas namas Plungėje). Šešėlinė ekonomika nemažėja – ji sudaro apie 30 mlrd. Lt arba 30 proc. BVP. Tai įspūdinga ekonominė ir finansinė jėga nemokanti mokesčių. Taip ir liko neįvykdytas praėjusiais metais užsibrėžtas tikslas surinkti 1 mlrd. Lt iš šešėlio.

Nepajėgdami gaivinti vidaus vartojimo dėl atlyginimų, MMA įšaldymo, nors jų indeksavimo infliacijos kilimo procentu, sumažinti gyventojų sąskaitų už energetinius resursus, šildymą, transportą, kovoti su kainų kilimu valdantieji mieliau moralizuoja, kalba apie šeimos sampratą, patriotizmą ir tautiškumą, apkaltindami jo stoka emigravusiuosius, Konstitucinį Teismą, teisėjus ir kitas problemas, tikėdamiesi nors taip mobilizuoti savo rinkėjus.

O kur gebėjimas siekti aiškių tikslų? Žymusis politikos metras V.Čerčilis yra pastebėjęs, kad lengviau pamokyti 100 mergelių, kaip joms likti nekaltomis, negu pačiam būti džentelmenu.