Ne paslaptis, jog prieš jam prasidedant daugiabučių namų šilumos punktai turi būti nepriekaištingai paruošti žiemai.
Tačiau bendrijų atstovai sunerimę – po pernai priimtų Šilumos ūkio įstatymo pataisų nebėra kam kvalifikuotai prižiūrėti šilumos punktų. Todėl daugiabučių gyventojai dažnai klausia - kas atsakys už tai, jog įjungus šildymą butuose vieni radiatoriai „degs“, o kiti šals? O kur dar galimų avarijų tikimybė?
Draudimas patirtį ir kvalifikuotus specialistus turinčioms įmonėms prižiūrėti šilumos punktus įsigaliojo pernai, kai buvo priimtas Šilumos ūkio įstatymas. Priminsiu, jog viena iš šio įstatymo nuostatų buvo ta, jog pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju negali būti šilumos tiekėjai ir asmenys, susiję su šilumos tiekėju darbo santykiais ar teikiantys prekes ar paslaugas šilumos tiekėjams. Kitaip sakant, šalies didmiesčiuose daugiabučių namų administratoriai nebegali kišti rankų prie šilumos punktų.
Pagal įstatymą, tai gali daryti tik fizinis arba juridinis asmuo, taip pat namo bendrija, tačiau visais atvejais pasirinktas prižiūrėtojas privalo gauti Valstybinės energetikos inspekcijos patvirtintą atestatą.
O jį gauti gali ne bet kas. Be to, šiandien didmiesčiuose yra jaučiamas itin didelis kvalifikuotų specialistų trūkumas, kurie apsiimtų prižiūrėti daugiabučių namų šilumos punktus.
Iš esmės naujasis įstatymas turėjo užtikrinti, kad gyventojai galėtų patys nuspręsti, kiek šilumos reikia jų namui, ir nesibaiminti, kad šilumos tiekėjai „įpirš“ jiems daugiau energijos, negu reikia. Tačiau gavosi atvirkščiai - priėmus Šilumos ūkio įstatymą faktiškai nebeliko įmonių, galinčių užtikrinti kokybišką šilumos punktų priežiūrą.
Tiksliau, jų yra, bet įstatymas draudžia joms dirbti.
Maža to, pernelyg griežtos įstatymo nuostatos atbaido stiprias inžinerines bendroves, kurios galėtų sėkmingai dalyvauti šioje rinkoje ir pasiūlyti kompleksinius sprendimus, padedančius užtikrinti efektyvesnį (ekonomiškesnį) šilumos vartojimą daugiabučiuose.
Itin nepavydėtina situacija susidarė Šiauliuose, kur beveik 100 proc. šilumos punktų priklauso šilumą daugiabučiams tiekiančiai bendrovei „Šiaulių energija“. Naujasis įstatymas draudžia šios įmonės atstovams prižiūrėti šilumos punktus – ši prievolė palikta bendrijų atstovams. Tačiau bendrijų pirmininkai neturi reikiamo techninio išsilavinimo, todėl pagal įstatymą jie netenka atestatų ir teisiškai nebegali prižiūrėti šilumos punktų.
Esu įsitikinęs, kad praėjusio Seimo priimtas Šilumos ūkio įstatymas atnešė daugiau žalos negu naudos. Nes draudimas profesionalams rūpintis šilumos punktais yra paprasčiausiai nepamatuotas. Jis pirmiausia žalingas patiems gyventojams, kuriems buvo primesta prievolė patiems pasirūpinti šių sudėtingų inžinerinių sistemų priežiūra.
Taigi praėjusiais metais šalies Prezidentės iniciatyva priimtas Šilumos ūkio įstatymas netrukus gali duoti priešingą rezultatą, nei buvo tikėtasi.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.