Seimo narys pripažįsta, kad tai „sveikintina iniciatyva ir pagirtini uždaviniai“, tačiau klausia, ar VVG netaps „valdžios interesų tenkinimo įrankiu“?
Kaip šią sritį kuruojantis viceministras skubu nuraminti Seimo narį ir išsklaidyti jam kylančias abejones ar baimes.
Pradėkime nuo to, jog vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio įsakymu patvirtintos Vietos plėtros strategijų rengimo taisyklės atveria galimybę fiziniams asmenims nauju 2014–2020 metų programavimo laikotarpiu kur kas aktyviau dalyvauti gyvenamosios vietovės ir bendruomenės plėtros procese.
Ankstesniu 2007–2013 metų Europos Sąjungos (ES) paramos laikotarpiu rengiami projektai turėjo būti derinami su vietos bendruomenėmis, bet jos neturėjo lemiamo balso. Dabar vietos bendruomenėms suteikiamos daug didesnės galimybės, jos įgyja lygias teises kartu su vietos verslu ir savivalda priiminėti sprendimus.
Juk būtent vietos gyventojai geriausiai žino savo gyvenamosios vietos problemas ir galės pasinaudoti ES lėšomis jas sprendžiant. Fiziniai asmenys per bendruomenines organizacijas kartu su savivaldos ir verslo atstovais, susibūrę į vietos veiklos grupes, gali siūlyti į kuriamas vietos plėtros strategijas įtraukti darbus, kurie jų miesto ar miestelio žmonėms atneš konkrečios naudos.
Ši VRM administruojama priemonė suteiks galimybę pagerinti vietines įsidarbinimo galimybes, mažinti socialinę atskirtį ir didinti bendruomenių socialinę integraciją, išnaudojant vietos bendruomenių, verslo ir vietos valdžios ryšius. Atsiradus naujoms perspektyvoms iniciatyvai „iš apačios“, didinamas ES lėšų naudojimo efektyvumas.
Fizinio asmens dalyvavimas ES paramos kontekste per VRM administruojamą priemonę suprantamas plačiąja prasme – kaip atstovavimas ne vien savo, bet visos tos teritorijos bendruomenės interesams. Būtent todėl Vietos plėtros strategijų taisyklėse įtvirtintas miesto VVG modelis – bendruomenės organizacijos ir nevyriausybinės organizacijos, savivalda ir asocijuotas verslas. Fizinis asmuo turi būti deleguotas vienos iš išvardintų šalių atstovauti tos šalies (o kartu ir savo) interesams.
Fiziniai asmenys skatinami aktyviai dalyvauti vietos plėtros strategijų kūrimosi ir rengimo etape. Taisyklėse įtvirtinta nuostata, kad miesto VVG, rengdama vietos plėtros strategiją, turi rengti viešuosius vietos plėtros strategijos projekto pristatymus ir konsultuotis su miesto VVG veiklos teritorijos gyventojais.
Taigi fizinis asmuo gali dalyvauti miesto VVG kolegialaus valdymo organo veikloje, tačiau jį turi būti delegavusi viena iš bendruomeninių organizacijų, verslo ar savivaldos šalių. Taip pat fizinis asmuo gali teikti pasiūlymus rengiant ir įgyvendinant vietos plėtros strategiją.
VRM aktyviai komunikuoja su bendruomeninėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, ministerijoje lankėsi Lietuvos veiklių mamų klubo, Lietuvos neįgaliųjų forumo bei kitų organizacijų atstovai. Jų atstovai, beje, palankiai vertina VRM iniciatyvą ir VVG sudarymo bei veiklos principus, patenkinti suteikta galimybe aktyviau dalyvauti vietos bendruomenėms. Vyksta priemonės viešinimo renginiai, kuriuose be taisyklėse išvardintų šalių atstovų dalyvauja ir kaimo VVG atstovai.
Sparčiai pagreitį įgauna miesto VVG steigimosi procesas. Jau įsisteigusios 45 miesto VVG. Šiuo metu Europos socialinio fondo agentūrai pateikta 11 paraiškų paramai pagal šią priemonę (Kaišiadorių, Tauragės, Elektrėnų, Joniškio, Telšių, Molėtų, Šilutės, Skuodo, Jurbarko, Ignalinos, Biržų).