Vis dėlto, jei šiandien nespręsime problemų, su kuriomis kasdien susiduria jauni žmonės, rytoj turėsime žymiai sudėtingesnes problemas, sudarydami sąlygas dabartiniam jaunimui tapti prarąstaja karta. Jei bus gerai jaunimui, bus gerai ir visai visuomenei, ir dabar, ir ateity.
Ar mes sugebame identifikuoti esmines jaunų žmonių problemas šiandien? Ar pakankamai efektyviai panaudojame savo turimą infrastruktūrą? Ar patys jauni žmonės žino apie jiems skiriamas priemones ir ar jos jiems pasiekiamos?
Kaip keičiasi jauno žmogaus tolesnio gyvenimo galimybės, atsižvelgiant į jo tėvų socialinį statusą ar net gyvenamąją vietą, ir ar tai yra normalu? Ar susimąstome, kas ateityje išlaikys mūsų turimą miestų infrastruktūrą, dirbs ir kurs ekonomiką, mokės mokesčius, iš kurių mes finansuosime viešąsias paslaugas – švietimą, sveikatos apsaugą, socialinę paramą?
Lietuvos pasirinktas jaunimo politikos modelis, į sprendimų priėmimą įtraukiantis nevyriausybines organizacijas, sukūręs jaunimo reikalų koordinatorių, savivaldybių jaunimo organizacijų apskrituosius stalus, jaunimo reikalų tarybas prieš dešimtmetį buvo pripažintas kaip pavyzdinis Europos Taryboje.
Tačiau šiandien Lietuvoje susiduriame su emigracija, tuštėjančiais miestais ir kaimais. Tai tapo naturaliu procesu, kai lėktuvo bilietas pigiomis avialinijomis į Londoną kainuoja pigiau nei autobuso bilietas į Klaipėda, o ir kelionė trunka trumpiau.
Maža to, šiandien matome ir kitus svarbius aspektus, kurie neabejotinai turės įtakos tolimesnei mūsų valstybės ir visuomenės raidai – jauni žmonės vis vėliau pradeda kurti šeimas, gimdyti vaikus, vis vėliau pradeda savo savarankišką gyvenimą.
Ateinančioje Europos Sąjungos daugiametėje (2014-2020) finansinėje perspektyvoje bus skiriamas ypatingas dėmesys ir jaunimo nedarbo problemai spręsti. Joje numatytas 6 mlrd. eurų finansavimas Jaunimo užimtumo iniciatyvai.
Siūlyčiau į jaunimo nedarbo problemos sprendimą pažvelgti plačiau. Kaip ne tik į laikino gaisro gesinimą, tačiau priimant reikalingus sprendimus tolimesniam sėkmingam Lietuvos visuomenės vystymuisi. Turime suvienyti pajėgas, atvirai kalbėti ir diskutuoti, susitarti dėl tikslų ir padaryti esminius pokyčius švietimo, socialinėje ir kitose srityse.
Džiugu, kad dabartinis Lietuvos jaunimas turbūt yra pirmoji karta, kuri siekia pasirūpinti savimi. Tačiau, jei sakome, kad jaunimas yra mūsų ateitis, privalome padėti jiems šiandien, jei norime, kad jie sukurtų mūsų visuomenei ateitį.