Premjerui Sauliui Skverneliui netikusių mokyklų vadovų problema atrodo labai paprasta ir greit sutvarkoma. „Galima užtikrinti skaidrų rinkimų procesą ir kadencijų įvedimą, klausimas turėtų būti išspręstas“, – pareiškė Vyriausybės vadovas.
Ar tikrai apribojus mokyklų direktorių kadencijas problemos bus išspręstos? Ar tai prisidės prie ugdymo proceso, mokinių pasiekimų rezultatų gerėjimo, ar tai padės telktis mokytojų, mokinių, jų tėvų bendruomenėms?
Viena vertus, tai atrodo prasminga, nes nemažai mokyklų vadovų yra „užsisėdėję“ po kelis dešimtmečius. Nemaža dalis mokyklų direktorių, žinia, yra paskirti dėl priklausymo ar palankumo politinėms partijoms. Yra „užsibuvusių“ mokyklų vadovų sukūrusių nepakantumo kitai nuomonei, naujom idėjom, pataikūniškumo atmosferą.
Kita vertus, būtina atsakyti į esminį klausimą: ar vien tik mokyklos direktoriaus kadencijų apribojimas užtikrins geresnius tos mokyklos mokinių pasiekimų rezultatus?
Matydami netoleruotiną mokymo įstaigų vadovų darbą, nepamirškime ir kitos medalio pusės – pavyzdžių, kaip ilgamečiai direktoriai savo pastangų, sumanumo, pasiaukojimo dėka sukūrė nepralenkiamas mokyklas.
Vilniaus Šolom Aleichemo ORT gimnazijos direktorius Miša Jakobas pradėjo vadovauti prieš 25 metus. Iš pradinės mokyklėlės Šolom Aleichemo mokykla tapo vidurine, o dabar - viena geriausių gimnazijų Lietuvoje.
Kita pavyzdys – Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius, taip pat vadovaujantis jau daugiau kaip 20 metų. Tačiau per visą šį laiką mokykla yra nepralenkiama savo rezultatais.
O kiek tokių pavyzdžių galima rasti kitose miestuose, rajonų centruose, kur labai sudėtingomis sąlygomis – mažėjant mokinių skaičiui, trūkstant mokytojų – sumanūs, pasišventę savo darbui vadovai sugebėjo sukurti ir aukštą ugdymo proceso lygį ir suburti tvirtas bendruomenes.
Diskutuojant apie mokyklų vadovų kadencijas nevalia pamiršti esminio tikslo – kaip pakelti ugdymo proceso lygį, kaip pagerinti Lietuvos mokinių pasiekimų rezultatus.
Tarptautinės apklausos rodo, kad Lietuvos mokinių pasiekimai prastėja. Priešingai, kai kurios kaimyninės šalys, pavyzdžiui Estija, pasiekė puikių rezultatų ir yra tarp pirmaujančių šalių vertinant mokinių pasiekimų rezultatus.
Neabejotina, kad viena esminių sąlygų, lėmusių rezultatų gerėjimą Estijoje, buvo pakeistas mokyklų valdymas. Jo pagrindiniai bruožai: paskirtas mokyklos vadovas įtraukdamas mokinius, mokytojus, mokinių tėvus ir socialinius partnerius parengia strateginį 3 metų veiklos planą. Praėjus šiam laikui direktorius privalo atsiskaityti už rezultatus. Jei mokyklos pasiekimų rezultatai yra blogi, arba mokyklos bendruomenė nepritaria direktoriaus veiklai, pasitelkus dar ir išorinį mokyklos įvertinimą, mokyklų direktoriai yra keičiami. Jei rezultatai geri, direktorius toliau vadovauja.
Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis sėkmingos mokyklos ir geri mokinių rezultatai yra tose švietimo įstaigose, kuriose suteikiama daug veikimo laisvės mokyklų vadovams. Tai yra: 1. direktorius turi daug galių formuojant mokyklų biudžetą; 2. direktorius turi daug įgaliojimų nustatant mokytojų atlyginimus; 3. sprendžia dėl mokyklos investicijų ir infrastruktūros projektų.
Kita vertus, mokyklos vadovas turėdamas tokius plačius įgaliojimus privalo: 1. viešai atsiskaityti už savo veiklą; 2. mokyklos bendruomenė turi būti įtraukta ir aktyviai dalyvauti formuojant mokyklos strateginius planus; 3. turi gerai veikti vidinio ir išorinio vertinimo sistemos.
Ką mums sako EBPO tyrimai? Ką parodo Estijos, Vokietijos, JAV, Skandinavijos šalių patirtis? Mokykloms, jų vadovams reikia kelti uždavinius kaip pagerinti ugdymo procesą. Vadovų rotaciją būtina sieti su veiklos rezultatų vertinimu, o ne vien dirbtiniu kadencijų ribojimu.
Naujoji švietimo ministrė Jurgita Petrauskienė, kalbėdama apie mokytojo vaidmenį, taikliai yra pastebėjusi: „Sėkmingas mokytojas, stiprus mokytojas yra didelis mūsų gyvenimo pagrindas. Tai nėra vien žinios, tai yra ir gebėjimų, ir asmeninių įgūdžių ugdymas, bendruomenės kūrimas“. Bet ar to paties negalima taikyti mokyklų vadovams?
Įvedus dirbtiną kadencijų ribojimą galima susidurti su daug problemų. Gali dar labiau išaugti nenorinčių keistis mokytojų pasipriešinimas. Net ir gerai dirbantiems vadovams po pirmos kadencijos gali „nusvirti rankos“. Kam toliau stengtis, jei tavo paslaugų bus atsisakyta? Ar mokyklos bendruomenė netaps demotyvuota pakeitus sėkmingą vadovą?
Vien mokyklų vadovų kadencijų skaičiaus ribojimas rezultatų neduos. Siekiant ugdymo pažangos būtina imtis esminių mokyklos veiklos efektyvumą didinančių pokyčių.
Pirma, suteikti mokyklų vadovams daugiau veikimo laisvės, įgaliojimų. Antra, tai susieti su prisiimamais ir vykdomais pasiekimų rezultatais. Trečia, tam, kad rezultatų būtų siekiama, jie būtų įgyvendinami, reikia aktyviau įtraukti mokyklų bendruomenes į mokyklos strategijos kūrimą bei jos vykdymo priežiūrą.
Gerus vadovus ir mokyklų bendruomenes motyvuokime, o ne naikinkime ir demotyvuokime.