Klaidas, kurių kainą netrukus įvardins šilumos vartotojai. Ir tai bus tik dalis tikrosios kainos, nes jie taip ir nesužinos, kiek galėjo vilniečiams, kauniečiams ar panevėžiečiams kainuoti šildymas, jei Vyriausybė, panaikindama VIAP kvotas termofikacinėms elektrinėms, nebūtų žengusi šio žingsnio prieš šilumos vartotojus.
Į viešąją erdvę mesta salvinė kairiųjų politikų artilerija. Jiems suformuluota labai kryptinga užduotis – šiukštu neužsiminkite apie nevykusią dabartinės valdžios veiklą, bet iškedenkite visus penkerių ar daugiau metų senumo konservatorių darbus ir pateikite juos, kaip minų lauką. Štai ir teikia. Nesvarbu, kad valdžioje jau ketvirti metai socialdemokratai, o „faktai“ – labai toli nuo tiesos. Jei dar tiksliau – tai tik interpretacijos, tikintis, kad niekas nepakels ketverių metų senumo ministro įsakymo ir nepaskaitys, kas jame iš tiesų rašoma.
Manau – paskaitys. Ir tikrai nesuras nė žodžio apie tai, ką teigia Seimo narys A. Skardžius, neva, jau 2011 m. „(...) A. Sekmokas priėmė sprendimus, jog nuo 2016 metų nebebus remiamos dujų termofikacinės elektrinės papildomai mokant už jose pagaminamą elektros energiją“.
Seimo nario minimame įsakyme nustatyti remtinos elektros energijos mastai artimiausiems ketveriems metams. Tačiau nė žodžio apie tai, kad šis reglamentas baigtinis, o kvotas dabar jau nustato nebe ministras, o Vyriausybė. O gal socialdemokratų suvokimu, tuomet ministras turėjo numatyti mastų prognozes keturiolikai ar dvidešimt ketveriems metams?
Tada socialdemokratė Auksė Kontrimienė tokį sprendimą tikrai būtų apdainavusi savajame rašinėlyje apie, neva, konservatorių paliktas „bombeles“. Bet net, jeigu ir būtų koks nors abejotinas konservatorių – liberalų vyriausybės ministro įsakymas keliems metams į priekį, kas trukdo atėjus į valdžią socialdemokratų vyriausybei jį pakeisti?
Beje, šios premjero patarėjos nuogąstavimai apie „bombeles“, tėra tik toli siekiantys lakios vaizduotės vaisiai. Nusirenkite neperšaunamas liemenes, taip bus lengviau dirbti. Konservatoriai nieko neužminavo. Tik kyla klausimas – kodėl tų vadinamųjų „bombelių“ paieškų ėmėtės paskutiniaisiais Vyriausybės kadencijos metais? Galėjote keisti, tobulinti, koreguoti visa, kas, manėte, padaryta neteisingai... Matyt, nėra taip blogai, kaip mėginate pateikti.
O, štai, dėl VIAP kvotų panaikinimo, taip iš anksto ir nepatvirtinus, kad remtinos elektros energijos mastai nuo 2016 metų nebebus numatomi, tai jau nesiskaitymo su visuomene požymis. Vyriausybė turėjo visą kadenciją, kurios metu kūrė projektus termofikacinių elektrinių šermenims, bet tylėjo. Dabar improvizuoja, neva, visi žinojo. O priekaištai dėl 2010 metais patvirtintų didelių elektros gamybos kvotų Elektrėnams taip pat pro šalį – kažkodėl neužsimenama, kad tais metais buvo sustabdyta Ignalinos atominė elektrinė ir kvota buvo nustatyta tokia, kokią siūlė už energetikos sistemos saugumą atsakinga „Lietuvos energija“.
Pastaruoju metu ypač suintensyvėjusiame propagandiniame socialdemokratų straipsnių sraute nevengiama sureikšmintai girtis savo nuopelnais įgyvendinant kai kuriuos strateginius energetikos projektus: Suskystintų dujų terminalo (SGD), elektros tiltų į Švediją ir Lenkiją statyba ir kt. Su socialdemokratais būtų visiškai bergždžias ginčas, kieno indėlis didesnis įgyvendinant šiuos svarbius projektus, bet akivaizdu, kad realiai jie pradėti ir iki negrįžtamumo stadijos atvesti būtent ankstesnės Vyriausybės. Mokėkime solidariai pasidžiaugti, kad jie įgyvendinti.
Bet socialdemokratai kukliai nutyli kai kuriuos „savarankiškai“, be ankstesnių vyriausybių palikimo įgyvendintus esminius energetikos projektus: Vakarų skirstomųjų tinklų pardavimas maksimos atstovams iš esmės pačios įmonės lėšomis, LEO.LT bendrovės sukūrimas esminę įtaką strateginiame elektros energetikos sektoriuje atiduodant tos pačios Maksimos atstovams, Lietuvos dujų kontrolinio akcijų paketo pardavimas neprotingai jį išskaidžius už žymiai mažesnę negu rinkos kainą „Gazprom“ ir EON bendrovėms. Nedaug trūko, kad nueidama nuo valdžios G. Kirkilo vyriausybė net valstybės valdomą Lietuvos dujų akcijų paketo likutį būtų atidavusi kartu su privatininku skubotai įkurtai neva SGD terminalą turėjusiai statyti bendrovei.
Tokiu būdu galima prognozuoti, jei socialdemokratų valdymas būtų užsitęsęs, šiandien strateginiai energetikos objektai jau būtų privačių struktūrų rankose. Kaip tai neatrodytų paradoksaliai, būtent dešiniųjų vyriausybei teko priimti sprendimus sugrąžinant elektros energetiką į valstybės rankas, taip pat atsikratant „Gazprom“ įtakos dujų ūkyje (dėl pastarojo reikia pasakyti pagiriamąjį žodį ir dabartinei vyriausybei, kad įgyvendino „Gazprom“ valdomų akcijų perėmimo planą).
Gal socialdemokratų propagandistams derėtų savikritiškiau pasamprotauti apie minėtus energetikos privatizavimo sprendimus ir kokias pasekmes valstybės strateginiams interesams jie galėjo sukelti?
O grįžtant prie pagrindinio propagandinio socialdemokratų turinio pažymėsiu, kad garsiai šaukti – daug proto nereikia. Nedaug išmonės tereikia ir už vieną eurą ar už nedideles skolas supirkti efektyviai veikiančias elektrines, taip imituojant AB „Lietuvos energija“ supratimą ir pasiaukojimą. Tai – ne auka. Tai – socialdemokratų politika: nušluoti nuo kelio konkurentus, suręsti šiukšlių deginimo fabrikus ir į savo rankas paimti dar ir šilumos gamybą. O visas išlaidas trigubai padengs vartotojai. Vieną kartą – kai iš mokesčių mokėtojų pinigų teks atseikėti dengiant dalį statybų išlaidų, antrą kartą – mokant už šiukšlių surinkimą ir išvežimą, trečią kartą – kai tomis, iš gyventojų surinktomis šiukšlėmis, bus šildomi žmonių būstai.
Atstatyti tiesą vien tik kalbant viešojoje erdvėje, matyt, bus sunku. Todėl, su koalicijos partneriais savivaldybėje, ar be jų, vis tiek kreipsimės į visas įmanomas institucijas Lietuvoje, turinčias įgaliojimų sakyti pagrįstą tiesą, o jei reikės, ir į Europos Komisiją.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.