Ir nusiplėšia. Eina abu toliau link Seimo Gedimino prospektu. O čia jau tokių priklaupusių gali dešimtimis skaičiuoti – ir kavinaitės savininkas iš nevilties prašo ištiesti pagalbos ranką, ir iš grožio salono išpuolusi kosmetologė, už individualią veiklą iš 257 eurų turėsianti vaikus maitinti...
Opozicijos lyderis nudelbia akis, žalias valstietis viltingai drebia – kažkur yra 5 milijardai. Jeigu virusas, skolos ar emigracija jūsų nenužudys, gausit. O jeigu nužudys ar emigruosit, tai kaip rinkėjai jūs nebeaktualūs, o iš tų milijardų saviems daugiau liks.
Eina toliau. Ir čia geroji naujiena – niekas neiššoka nei iš Gedimino pr. 11, kur premjero klerkai sugebėjo „karantininius“ priedus išsimokėti, nei iš šalia prospekto prabangioje Vilniaus gatvėje šiuo metu karaliaujančios Sveikatos apsaugos ministerijos, kur kamufliažinio ministro kariauna dėl viruso keliamo pavojaus gyvybei greičiau nei gydytojai pinigus pasiėmė...
Pėdindami toliau link Seimo dar daug ką sutinka – ir nosis nukabinusius redaktorius, ir knygų leidėjus, ir mirštančius teatrus, į kuriuos, kitaip nei į bažnyčią, eiti draudžiama. Tiesa, nieko nesutinka Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje – ak, taip, ten ministro vis dar nėra, tik naujai priimti jo partiniai patarėjai. Kadangi jie už mokesčių mokėtojų pinigus patarinėja tik nesančiam ministrui, tai ekonominiai reikalai ir vėl lieka paskutinėje vietoje.
Na, ir tuščia tos ekonomikos, juk dabar karantinas. Svarbiausia pinigai, o jų į valias turi profesionalus profesionalios vyriausybės ministras Šapoka. Jis net aukų fondą įkūrė. Čia jau reta opozicijos lyderio ir valdančiųjų santarvės akimirka – nušvinta abiejų veidai: konservatoriaus dėl to, kad fondui vadovauja jų politinė advokatė D. Grybauskaitė, o žalių valstiečių dėl to, kad jos pavaduotojų paskirtas tas, kurio rezerve niekada netruko nei kaukių, nei COVID-19 testų.
Žinoma, svarbiausia dalykas šitoje keistoje politiškai-finansiškoje samplaikoje – pagalba tiems, kam jos labiausiai reikia. Tačiau niekaip neapleidžia klausimas, kodėl visą valstybės biudžetą valdantis ministras kuria fondus, ypač kai jo negražiais eksprezidentės epitetais apdalintas kolega – fondo pavaduotojas visą laiką aiškino, kad „visko pas mus yra“.
Tad fondo įkūrėjui garbės reikalas būtų neimti į komandą viešai medikus bei eilinius gyventojus klaidinantį ministrą. O kodėl šiuo klausimu tyli konservatoriai, galima tik spėlioti, nebent tikisi po rinkimų iš to fondo patys pratęsti kovą su korona ir jos padariniais.
O tęsdami savo virtualią ekskursiją (šiuo metu taip saugiausia) nuo Katedros iki Seimo dar aptinkame ir Užsienio reikalų ministeriją, kuri jau galėtų pradėti rengti naują tautiečių grąžinimo planą, ir praktiškai užkaltais langais mus į keliones viliojančias turizmo agentūras.
Čia opozicijos lyderio veidas persimaino – vėl Lietuva praras darbščius ir iniciatyvius, o žalio valstiečio – kaip švytėjo taip ir švyti. 5 milijardų „šalpos fondas“, ypač jei sumažėtų burnų, bet kurį politiką pavers visagaliu. Švytėjimui yra ir dar viena priežastis – jau čia pat Seimo rūmai, kuriuose žalias premjeras sugebėjo praktiškai ne tai kad karantiną, o karinę padėtį įvesti.
Ne be pagrindo konservatorių lyderis į įstatymų kalvę įžengė pilkas kaip šešėlis – kelionė nuo Katedros šventoriaus Gedimino prospektu tikrai ne iš linksmiausių. O juk čia Lietuvos širdis, ne koks užkampis. Ir liūdniausia, kad išmaldos iš valdančiųjų tuoj lauks visa Lietuva – nes į krizės valdymą opozicija, panašu, nesikiš.
O reikėtų, nes tarp idėjų ir pasiūlymų bado Seime ir ciniško valdančiųjų mėgavimusi pandemija jau tuoj galima bus dėti lygybės ženklą. Atrodo, kad pranckietiška paikystė ten yra užkrečiama ir tuomet vietoj pasiūlymų, kurių valdantieji negalėtų atremti, tenka pardavinėti savo sąžinę po 200 eurų už senjoro balsą.
Suprantama, tik didžiausiais kietaširdis gali balsuoti prieš piniginę pagalbą pensininkui. Bet tik didžiausias cinikas, būdamas valdžioje, tik tiek ir tegali pasiūlyti senjorui, kuris tuos pinigus atiduos nuo bedarbystės ir skurdo kenčiančio savo vaiko šeimai.
O kad iš gėdos raustančiai, bet iš vadinamosios „kompensacijos“ vaikų negalinčiai išmaitinti kosmetologei, nereikėtų „apiplėšinėti“ 200 eurų praturtėjusių tėvų- pensininkų, būtų logiška jai suteikti beprocnetę 500 eurų valstybės paskolą. Dabar šie pinigai šeimai būtų reali parama, o po kelerių metų grįžtų į biudžetą, dar ir visus prekybinius PVM „atidirbę“. Ar Vyriausybė turės drąsos priimti tokį pasiūlymą, pamatysime jau artimiausiu metu.
Kaip ir pamatysime, kas bus atsakingas už rizikų valdymą atsidariusiose kavinėse, salonuose, prekybos vietose. Juk tik gegužės 5 dieną Veryga pasirašė įsakymą sukurti COVID-19 užsikrėtimų informacinę sistemą. Žinoma, ministras turi rimtesnių užsiėmimų – nuolatinės spaudos konferencijos, kurios jau panašėja ne į darbą, o į priklausomybę.
Bet kol ministras sėdi „ant viešumo adatos“, klausimas paprastas – kaip galima valdyti teritorijų epidemiologiją, jei neturime tos teritorijos duomenų ir negalime nei prognozuoti, nei rizikas konkrečioje teritorijoje matuoti, nei verslui informacijos suteikti? Ar apsikrėtus darbuotojui aplaidumu bus apkaltintas darbdavys, kaip neseniai viruso platinimu Veryga kaltino keliose ligoninėse turinčius dirbti medikus?
„Karantinas gali tęstis ir vasarą”, – neseniai pareiškė valdančiųjų kovos su pandemiją apologetas. Bet ne todėl, kad rėmėsi epidemiologų tyrimais ar visuotinio testavimo, kurio vis dar nėra, rezultatais. „Karantinas reikalingas kaip teisinis režimas, leidžiantis kontroliuoti tam tikrus veiksmus“, – ciniškesnį valdžios argumentą sunku besugalvoti. Ir vargas mums, jei leisime jiems karantinuoti dar ir savo smegenis.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.