Žvelgiant į koaliciją formuojančių partijų deleguotus Seimo vadovus, į neprincipingus pasisakymus dėl imuniteto išsaugojimo teisiamiems Seimo nariams toks pavadinimas būsimajai koalicijai būtų labiau charakteringas.

Seimo vadovų olimpe – teisiamieji

Seimų istorijoje dar nėra buvę, kad aukščiausius Seimo vadovybės postus gautų partijos, kurios „juodosios buhalterijos“ byla nagrinėjama teisme, atstovai. Beje, pirmuoju pavaduotoju paskirtas asmuo, kuris minėtoje byloje yra vienas iš kaltinamųjų. Kaip jau parodė pirmasis Seimo seniūnų sueigos posėdis, pirmasis pirmininko pavaduotojas veikia kaip faktiškas Seimo vadovas, atlikdamas tas funkcijas, kurias anksčiau atlikdavo buvusi Seimo Pirmininkė Irena Degutienė. Reikia atkreipti dėmesį į dar vieną Seimo pirmininko pavaduotoją, kurio pavardė minima rinkėjų balsų pirkimo istorijose bei kituose neskaidriuose įvykiuose Pagėgių savivaldybėje.

Kaip pažymi daugelis šalies politologų, mato ir patys žmonės, šie rinkimai į istoriją įeis kaip sulaukę daugiausia skundų dėl rinkėjų papirkinėjimo įvairiais būdais, lėmusių dviejų vienmandačių apygardų ir dalies daugiamandatės apygardos rinkimų rezultatų panaikinimą net per Konstitucinį teismą. Negana to, dar niekada neteko jau kadencijos pradžioje Generalinei Prokuratūrai kreiptis į Seimą dėl tokio didelio skaičiaus Seimo narių neliečiamybės panaikinimo, kad teismai galėtų toliau nagrinėti jų bylas.

Verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad Darbo partija iš pradžių kovojo, jog jos atstovams tektų Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pareigos. Kas paneigs, jog toks pasirinkimas nebuvo nulemtas rūpesčio „juodosios buhalterijos“ bylos reikalais? Juo labiau kad komiteto nariu jau patvirtintas kaltinamasis Darbo partijos atstovas Vytautas Gapšys. Tačiau darbiečiai paskutinę minutę persigalvojo, matyt, baimindamasi visuomenės kritikos, šį postą perleisdama socialdemokratams. Šis komitetas vykdo Prokuratūros, kitų teisėsaugos institucijų parlamentinę kontrolę.

Žiūrėsim, ar socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius išlaikys savo pažadą Prezidentei ir balsuos, kad Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas ir kiti kaltinamieji Seimo nariai toliau galėtų stoti prieš teismą ir Darbo partijos byla galų gale būtų baigta? Žinant, kad tokiam sprendimui priimti reikia septyniasdešimt vieno balso ir numanant, jog Darbo partijos bei Tvarkos ir teisingumo frakcijos už tai nebalsuos, ypač svarbu, kad už teigiamą sprendimą balsuotų dar tik žodžiais moralės principų laikymąsi politikoje skelbiančios Lietuvos socialdemokratų partijos beveik visa Seimo frakcija. Tik jos vadovų pademonstruoto principingumo neužtenka.

Kas de facto vadovaus koalicijai?

Šiomis dienomis buvome liudytojai fakto, kaip šalies Prezidentė socialdemokratų lyderiui Algirdui Butkevičiui pasiūlė formuoti Vyriausybę. Teoriškai galima įsivaizduoti, kad Prezidentė iš dalies pasieks, jog Vyriausybės nariai turėtų kuo mažiau kriminalinio atspalvio. Bet visuomenei reikia aiškiai pasakyti, kas yra aukščiausia valdymo struktūra valdančioje koalicijoje. Ar tai yra Vyriausybė? Deja, paprastai svarbiausius politinius sprendimus priima ne Vyriausybė, o koalicijos taryba, kurią sudaro koaliciją formuojančių partijų vadovai. Vyriausybė minėtos koalicijos tarybos priimtus konkrečius sprendimus privalo vykdyti.

Dabar pasiskelbusios partijų koalicijos atveju koalicijos tarybą sudarytų „juodosios buhalterijos“ byloje vienas iš kaltinamųjų Viktoras Uspaskichas, Seimo nario mandatų atsisakę ir į Europos Parlamentą sugrįžti nusprendę Valdemaras Tomaševskis bei Rolandas Paksas ir pastaruoju metu gana aktyviai besireiškiantis Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis, kandidatas į Ministrus Pirmininkus A. Butkevičius. Akivaizdu, kad tiek R. Paksas, tiek V. Tomaševskis dėl negausių atstovaujamų frakcijų ir nenuolatinio buvimo Lietuvoje koalicijos sprendimams neturės svarbios įtakos.

Nors koalicijoje socialdemokratų frakcija gausesnė už Darbo partijos frakciją, bet žinant abiejų lyderių: A. Butkevičiaus ir V. Uspaskicho asmenines savybes, turimą vadybinę patirtį, galima drąsiai teigti, kad nepaisant užimamų pareigų toje koalicijoje dominuos ir esminius sprendimus įsiūlys būtent kaltinamojo statusą baudžiamojoje byloje turintis Darbo partijos lyderis.

Įvertinus išvardytas aplinkybes, manau, kad tikrai pateisinamas Prezidentės noras išvengti tokios koalicijos, kurioje svarbią įtaką turėtų „juodosios buhalterijos“ byloje kaltinama partija, suteikianti kriminalinį atspalvį ir visai koalicijai. Kadangi tos įtakos visiškai išvengti, panašu, nepavyks, svarbu ją bent sumažinti. Kartu su Respublikos Prezidente turime to siekti.