Dar nežinome galutinių 2023 metų rezultatų, bet Lietuvos statistikos departamentas jau paskelbė, kad „realusis darbo užmokestis 2022 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2021 m. trečiuoju ketvirčiu, šalies ūkyje sumažėjo 9,3 proc.: viešajame sektoriuje buvo 11,3 procento mažesnis, privačiajame – 8,3 procento“.
Prieš metus valdantieji žadėjo, kad algoms augant sparčiau nei kainoms, žmonių gyvenimas Lietuvoje gerės. Sunku pasakyti, ar prognozuodami mažesnę nei 5 procentų metinę infliaciją, jie klydo ar melavo, bet faktas, kad kainos, 2022 augančios daugiau nei 20 procentų, – šiurpina. Tai yra 4 kartus daugiau, nei prieš metus žadėjo Seimo dešinieji. Nesuvaldyta infliacija lėmė realaus darbo užmokesčio susitraukimą.
Realaus darbo užmokesčio, rodančio, kaip keičiasi prekių, kurias galima nusipirkti už vidutinę algą, krepšelio dydis, dinamika rodo, kad šalyje gyvenimo lygis nesuvaldomai smunka nuo 2022 metų pradžios.
Valdantieji negirdi žmonių skundų, nenori matyti net valstybinių institucijų teikiamos, gyvenimo lygio smukimą dokumentuojančios informacijos, bet neišsižada įprastinio gyrimosi ir savireklamos. Nuolat girdime dešiniųjų politikų raportus, kad kažkam pakeltas atlyginimas, kad padidintos pensijos, socialinės išmokos. Giriamasi popieriniais padidėjimais, nutylint, kad algos ar pensijos perkamoji galia šiandien yra gerokai mažesnė nei prieš metus. Vidutinę algą gaunantis darbuotojas, norėdamas kas mėnesį nusipirkti tiek pat produktų kaip pernai, pritrūktų 150 eurų, o vidutinę socialinio draudimo senatvės pensiją gaunantis senjoras – beveik 25 eurų.
Statistika akivaizdžiai rodo, kad gyvenimo lygis Lietuvoje krinta, bet ir statistikoje pateikiami vidutiniai dydžiai. Aukštos, paprastus gyventojus skurdinančios šildymo kainos, kaip įprasta, reiškia pelnus ir augančias pajamas energetikams. Gyvenimas gerėja ir Lietuvoje veikiantiems bankams, jų pelnai per metus išaugo 50 procentų – dukart daugiau nei infliacija. Valdančiųjų išsimokamas 13-asis atlyginimas kontrastuoja su tuo, kad daugumos gyventojų realūs atlyginimai ir pensijos traukiasi.
Dauguma tų, kurie išlošia iš nūdienos negandų ar bent jau iš prigimties yra optimistai, Šv. Kalėdų ir Naujųjų Metų progomis kels tauriųjų gėrimų taures už sėkmingus 2022 metus, bet, deja, besibaigiančiais metais tokių laimėtojų Lietuvoje yra mažuma. Apklausa, daryta 2022 metų lapkritį, rodo, kad beveik 40 procentų gyventojų jaučia finansinės padėties blogėjimą ir tik 15 procentų – pagerėjimą.
Valdančiųjų negebėjimo valdyti krizių, prie kurių daugelio atsiradimo jie ir patys prisidėjo, pasekmės skurdina Lietuvą bei daugeliui mūsų kartina ateinančias šventes. Atrodo, kad valdantieji net ir nelabai pergyvena, jog 40 procentų kraštiečių jaučia gyvenimo lygio smukimą. Sociologai teigia, kad, jei dabar vyktų rinkimai, už dabartinius valdančiuosius balsuotų apie 17 procentų, o už opoziciją – apie 40 procentų Lietuvos gyventojų. Balsuojančius už opoziciją ar nepritariančius jų politikai konservatoriai nuolat išvadina šunauja, vatnikais, nenorinčiais nei gero gyvenimo, nei vertais šv. Kalėdų. Paniekinti žmones, neigti jų nuomonę ir jausmus valdantiesiems paprasčiau, negu įsiklausyti ir ieškoti sprendimų.
Oponuojančius valdantiesiems galima niekinti, bet vis dėlto neįmanoma pavogti pačios Kalėdų dvasios ir tradicijos, kurią Lietuvos žmonės išlaikė visais, net ir pačiais sunkiausiais laikais ar sąlygomis. Kaip ir kasmet, rinksimės už šventinio stalo, sveikinsime vieni kitus, linkėsime Sveikatos, Laimės, Taikos.
Jaukių šventų Kalėdų ir skalsesnių kitų metų visiems.