Po to, kai šiam Seimui pateikiau tokį siūlymą dėl individualaus konstitucinio skundo ir už jo priėmimą dukart balsavo per 100 Seimo narių, taip pat Konstitucijos pataisą pasirašė Prezidentė, sulaukiu klausimų, kas ir dėl ko galės kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Galės kreiptis bet kuris Lietuvos pilietis, kuris teismuose bylinėjosi dėl savo pažeistų teisių ir laisvių. Pavyzdžiui, tai galėjo būti savivaldybės sprendimas. Jeigu žmogus tą sprendimą apskundė ir bet teisme nelaimėjo, taip pat apeliacinės instancijos teisme jo skundą atmetė, ar priėmė jam nepalankų sprendimą, žmogus galės pateikti skundą Konstituciniam Teismui, jeigu jis mano, kad tas teisės aktas, kurio pagrindu buvo priimtas savivaldybės sprendimas, suvaržo jo teises ir prieštarauja Konstitucijai.
Svarbu žinoti, kad Konstituciniam Teismui žmogus turės skųsti ne patį įpareigojimą, sprendimą, bet įstatymą arba Vyriausybės nutarimą, kurio pagrindu buvo priimtas neteisingas sprendimas.
Kad piliečiai įgytų teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą, Seime teko padirbėti ir pakovoti 14 metų. Dar 2005-aisiais buvo registruotos Konstitucijos pataisos, leidžiančios bet kuriam žmogui pateikti skundą Konstituciniam Teismui, tačiau tuomet jos sulaukė daug pastabų. Konstitucijos pataisų iniciatoriai suvokė, kad reikia padirbėti rimčiau.
2005 metais buvo sudaryta darbo grupė, tapau jos vadovu. Grupėje dirbo žinomi teisininkai, kaip Egidijus Jarašiūnas, konsultavo ir dabar jau buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris. Parengėme koncepciją ir pačią Konstitucijos pataisą. 2007 metais Seime buvo priimta koncepcija.
Vis dėlto pirmuoju bandymu 2017 metais Seime pritrūko kelių balsų, kad Konstitucijos pataisos būtų priimtos ir nepavyko atverti kelio individualaus konstitucinio skundo įteisinimui.
Individualus konstitucinis skundas demokratinėse valstybėse laikomas svarbia žmogaus teisių apsaugos garantija. Praktiškai visa Europa naudojasi tuo instrumentu, jo neturi kelios šalys: Moldova, Italija, Prancūzija, Bulgarija. Mūsų teisininkai, ir politikai matė akivaizdų poreikį Lietuvos žmonėms suteikti tokią galimybę.
Lietuvos Konstitucija taip pat sako, kad kiekvienas pilietis savo teises gali ginti teisme. Konstitucinis teismas – irgi teismas. Taip, per teisės akto prizmę sprendžiama žmogaus problema. Taip, kaip buvo ligi šiol, kad į Konstitucinį Teismą galėjo kreiptis politikai arba teismai, tai buvo nepakankama priemonė užtikrinti žmogaus teises.
Pavyzdžiui, pensininkų teises dėl per sunkmetį nukarpytų pensijų gynėme mes, Seimo nariai. Teikėme skundą, ėjome į Konstitucinį Teismą. Pensijos buvo grąžintos, žmonių teisės apgintos. Dabar tokiu atveju, jeigu valdžia be pagrindo užsimos prieš senjorų pensijas ar panašiai, jie nieko nelaukdami patys tiesiogiai galės apskųsti valdžios veiksmus teismui, po to kreiptis į Konstitucinį teismą.
Iki šiol nėra atstatytas darbo užmokestis viešajam sektoriui, kai per 2008 metų krizę buvo sumažintos algos švietimo, kultūros ir kitų sektorių darbuotojams. Tas darbo užmokesčio skirtumas taip ir liko negrąžintas. Buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą. Skundą pateikė vėl Seimo nariai. Konstitucinis Teismas pasisakė dėl ne visiems vienodo sumažinimo. Jeigu nutiktų panašiai dabar – tie darbuotojai patys galėtų kreiptis į teismus, bylinėtis. Ir tuomet turėtų teisę skųsti Konstituciniam Teismui.
Dabar, kai žmogus pateiks skundą tiesiogiai, ir jeigu toje byloje Konstitucinis Teismas pripažins, kad tas teisės aktas prieštarauja Konstitucijai, tai byla galės būti atnaujinama, net jeigu ankstesni teismų sprendimai įsiteisėję. Nesvarbu, ar tai būtų administracinė, ar civilinė, ar baudžiamoji byla.
Keisti buvo kai kurių Seime balsavusiųjų „prieš“ argumentai, neva pataisa skirta gėjų teisėms apginti. Konstitucijos pataisa priimta tam, kad galėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą bet kuris Lietuvos pilietis, nieko neišskiriant. Beje, ir šiandien LGBT bendruomenės žmonės kovoja dėl savo teisių Lietuvos ir tarptautiniuose teismuose. Ir dažnai juos laimi. Tikrai bus teisinga, jeigu jie kaip ir kiti piliečiai pasinaudos individualaus konstitucinio skundo instrumentu savo teisėms apginti.
Teisinga bus, jeigu Konstituciniame Teisme savo teises apgins daugybė Lietuvos žmonių, pavyzdžiui, tie, kuriems neužtikrinamas padorus pragyvenimas, ori senatvė dėl pernelyg mažų pajamų.
Galimybė piliečiui individualiai kreiptis į Konstitucinį Teismą jokiu būdu nenuvertina Lietuvoje veikiančių teismų autoriteto. Mūsų teismai ir dabar vadovaujasi tarptautiniais dokumentais bei konvencijomis.
Pavyzdžiui, kai Juodkrantėje buvo nugriauti savininkų pastatai. Nors savininkai ir įstatymai niekuo dėti. Ten leidimai statyboms buvo duoti atsakingų pareigūnų. Pastatuose jau buvo įkurdintas restoranas, kitame – gyventojų butai. Žmonės nukentėjo, nes juos privertė pastatus nugriauti. Jie kreipėsi į teismą dėl nuostolių atlyginimo ir žala buvo priteista.
Panašiais atvejais, jeigu teismuose žmonės savo teisių nebūtų apgynę – dabar jie turėtų dar vieną instanciją ir galimybę – kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.