Vyriausybė ne tik nesvarsto iniciatyvų, kaip padidinti sveikatos finansavimą, bet ir neleidžia naudoti Valstybinėje ligonių kasoje sukaupto rezervo. Jeigu tikėsime valdančiųjų retorika, atrodys, kad sveikatos apsaugai ir taip skiriama per daug pinigų.
Taip kuriama kreivų veidrodžių karalystė, kurioje valdantieji pacientams ir medikams žada viena, o planuoja visai ką kita. Šį neatitikimą puikiai atskleidžia sveikatos apsaugai numatomo finansavimo skaičiai, kuriuos gavo visi Seimo nariai.
Lentelėje pateikti skaičiai rodo, kad daugumai sveikatos sistemos dalių nusimato badmetis. Net ten, kur saikingas realus finansavimo padidėjimas yra numatytas, pavyzdžiui, pirminei sveikatos priežiūrai. Tokio padidėjimo neužteks net plačiai reklamuojamai ambicijai sumažinti gydytojų darbo krūvį. Maža to, tie paslaugų teikėjai, kuriems numatomas finansavimo mažinimas, pavyzdžiui, reabilitacijai (mažėja 12,2 proc.), turės pamiršti apie algų didinimą ir galvoti apie darbuotojų atleidimą.
PSDF biudžeto prognozė 2024 metams. Numatomas 2023 metų įvykdymas – 100 proc.
Taip manipuliuojant skaičiais ne tik klaidinami sveikatos priežiūros darbuotojai, bet ir kuriamas pagrindas konfliktams ateityje. Dalis medikų patikės valdančiųjų pažadais apie gydytojams ir slaugytojams numatytą algų augimą, darbo sąlygų gerinimą. Tuo metu jų įstaigų administracijos suks galvas, kaip tokios finansinės dietos sąlygomis sudurti galą su galu. Ar nenutiks taip, kad ambulatorijų, poliklinikų, ligoninių darbuotojai, kuriems buvo žadėta, kad sveikatos paslaugų „optimizacija“ išspręs visas problemas, kitais metais bus priversti vėl kovoti už išlikimą?
Lietuvos sveikatos sistemoje jau šiandien pykčio yra per daug – per maža finansinė antklodė tampoma į visas puses. Pirminės sveikatos priežiūros įstaigos pykstasi su rajonų ligoninėmis, mažosios ligoninės jaučiasi universitetinių įstaigų išnaudojamos, aktyvaus gydymo įstaigos konfliktuoja su sanatorijomis. Sanatorijos dabar iš viso liks nuskriaustos, mat jų finansavimas krinta labiausiai. Tačiau juk ir paprastam žmogui yra aišku, kad kai kurių pacientų be reabilitacijos tiesiog neįmanoma grąžinti į visavertį gyvenimą.
Gyventojams visi Lietuvos medikai yra reikalingi. Taip pat ir aiškumas, kiek ir kaip sudėtingai jie galės gauti gydymo paslaugas. Tuo tarpu 2022–2023 metais Vyriausybė ir Sveikatos apsaugos ministerija darė visai priešingus dalykus, kurie neatitiko gyventojų ir medikų interesų. Bandant pagrįsti ydingą ir žmonių poreikių neatitinkančią reformą viešai buvo sukama melaginga plokštelė. Nuolat buvo kalbama apie tai, kad Lietuvos ligoninėse yra per daug lovų, o ištekliai ne iki galo įsisavinami.
Vadinamoji A. Dulkio reforma buvo grindžiama prielaida, kad gyventojų skaičius šalyje mažėja. Taigi, buvo įžūliai ignoruojami faktai, rodantys, kad jau nuo 2020 metų gyventojų skaičius augo. Juk į Lietuvą atvyko nemažai ukrainiečių, kuriems – ypač nukentėjusiems karo zonoje – reikia netgi daugiau ir ypatingų gydymo paslaugų.
Lankydamas ligonines, iš kurių masiškai bėga gydytojai, sveikatos apsaugos ministras visuomenę ramindavo, esą padėtis stabili. Neįtikėtina, tačiau jis niekur nepastebėjo ilgėjančių pacientų laukimo eilių, rodančių, kad katastrofiškai trūksta gydytojų, slaugytojų, kitų sveikatos specialistų.
Valdžia nuolat spaudė ir kritikavo mažas bei vidutinio dydžio gydymo įstaigas bei jas atstovaujančias savivaldybes. Viskas buvo daroma dėl plano uždaryti rajonų ligoninių skyrius.
Valdantieji per savo kadenciją sukūrė priešpriešą tarp skirtingo lygio gydymo įstaigų, savivaldybes atgrasino nuo bandymų kaip nors padėti savo rajonų ar miestų pacientams ir medikams.
Neketinu pritarti biudžetui kaip bloginančiam daugelio pacientų ir medikų padėtį. Jame numatoma skirti 10 proc. mažiau vaistams, tuo tarpu finansavimą reabilitacijai numatoma mažinti 12 proc.
Valdantieji savo reforma ir finansavimu įteisina rajonų ligoninių griovimo politiką, blogina sveikatos paslaugų prieinamumą, griauna savivaldą, skurdina gyventojus, versdami kreiptis į privačias gydymo įstaigas.
Toks biudžeto pateikimas yra neskaidrus. Visa medikų bendruomenė – Seimui patvirtinus dabartinę Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto redakciją – nežinos realios PSDF išlaidų struktūros. Teikiamas projektas užprogramuoja savyje aukštą korupcijos riziką biudžeto detalizavimo stadijoje.