Ir tuomet paaiškėjo, kad gydymo įstaigos taip ir negrįžo į įprastą darbo režimą. Daugeliu atvejų gydytojai vis dar konsultuoja telefonu arba eilės patekti pas specialistą tenka laukti iki kelių mėnesių.
Patys medikai pasakoja apie naujas darbo sąlygas – dabar jie laikydamiesi apsaugos nuo viruso reikalavimų išgali priimti dukart mažiau pacientų. Reikia daryti pertraukas tarp pacientų priėmimų, vėdinti patalpas, dezinfekuoti. Atrodytų, gerai – saugo mus visus nuo naujo galimo koronos protrūkio.
Bet žmonės sirgti staiga nenustojo – laukiančiųjų eilės kaupėsi per visą karantino laikotarpį, dabar jos nemažėja.
Maža to, mažesnėse rajonų ligoninėse kalbama apie išaugusią grėsmę būti uždarytoms. Nors sveikatos apsaugos ministras garsiai lyg ir nekalba apie jų uždarinėjimą, bet pagal naujai patvirtintą gydymo įstaigų finansavimo tvarką nurodyta ambulatorines paslaugas teikiančioms gydymo įtaigoms atnaujinti ne mažiau kaip 80 procentų paslaugų, o ligoninėse teikti ne mažiau 70 procentų planinių stacionarinių paslaugų.
Tuo tarpu medikai tvirtina, kad dėl to paties sveikatos apsaugos ministro nustatytų saugumo reikalavimų dabar jie tegali atnaujinti tik apie 50 procentų iki karantino teiktų paslaugų. Gydymo įstaigos gaus tiek pinigų, kiek suteiks paslaugų, o jų išgyvenimui neužteks.
Vadinasi, mažesnės rajonų ligoninės pasmerktos tyliam užsidarymui.
Mediko liudijimas: gydymas – tarsi loterija
„Paskelbė, kad pakėlė algas medikams 18 procentų. Buvo skirta ne daugiau kaip 15 procentų papildomo finansavimo, bet ir tai ne tiesiog gydytojams, o paslaugų įkainiams padidinti. Pavyzdžiui, gydytojas teikia konsultacijas už 20 eurų, dabar jo paslauga įvertinta 24 eurais. Tačiau tų paslaugų, kai laikosi reikalavimų, jis gali suteikti kur kas mažiau – apie pusę. Neįmanoma dirbti tuo šimto procentų pajėgumu, kaip anksčiau. Kaip manote, kiek uždirbs tie gydytojai, kuriems algos pažadėtos didesnės?“ – klausia Vilkaviškio ligoninės vadovas Linas Blažaitis.
Pasirodo, mes, pacientai, kenčiame, nes sveikatos sistema pateko, o gal buvo tiesiog įstumta, į naują krizę. Darbas sudėtingesnis, reikalavimų kur kas daugiau, o pažadėtųjų didesnių algų irgi nesimato.
Sveikatos apsaugos ministro reikalavimai prieštarauja vienas kitam, žlugdo gydymo įstaigų darbą.
Tos gydymo paslaugos telefonu irgi kelia abejonių ir pacientams, ir patiems medikams. Vilkaviškio ligoninės vadovas pasakoja:
„Dabar mes pacientų priimsime mažiau. Bet žmonės mažiau neserga. Eilės tįsta begalinės. Medikai mažiau priima ne tik dėl saugumo reikalavimų, bet ir dėl nustatyto jų darbo cikliškumo. Į antrą darbovietę gali vykti dirbti, tik atidirbęs visą laiką pirmojoje.
Pacientams paskiriamas priėmimas po kelių savaičių ar net mėnesių. Jie pikti, įsivaizduokit, kai žmogui skauda. Kartais toks delsimas yra ir lemiantis veiksnys. Žavėtis nuotoliniu konsultavimu – neverta. Galima išrašyti vaistų sergantiems lėtinėmis ligomis, bet kitais atvejais tokia konsultacija telefonu pacientui yra kaip loterija – gydytojas arba atspėja ligą, arba ne. Pavyzdžiui, patekti pas kardiologą susidaro didelės eilės – keli mėnesiai. Tuo tarpu kardioligos – dažniausia mirties priežastis Lietuvoje“.
Bet yra gydymo įstaigų, kurių vadovai sako, kad viskas gerai. „Dirbom ir dirbsim, gydėm ir gydysim“, – sako paklausti, kaip dirbs po karantino.
Bausmė prakalbusiems – specialių tikrintojų vizitai
Klausiau nepatenkintų medikų: kodėl kitiems atrodo viskas gerai sveikatos sistemoje?
„Bijo. Tikrai gali būti susidorota. Vadovai bijo, kad praras finansavimą, gydytojai – darbo vietas ir algas. Daugelis, kad normaliai užsidirbtų, dirba keliose įstaigose. Jiems nurodyta arba dirbti ciklais, arba pasirinkti vieną iš įstaigų. Tokie medikai praras dalį uždarbio. Nenori garsintis ir po to nukentėti, prarasti vieną iš darboviečių“, – pasakoja atviresni medikai. Ir mažai kas sutinka būti įvardinti vardu ir pavarde.
„Kodėl bijo? Nes kažkas pažiūri, iš kokios ligoninės čia viešai kalba, atsiunčia tikrintojus iš Akreditavimo tarnybos. Tiesiog jaučiamas tendencingas noras įvykdyti tuos nepavykusius ankstesnius sprendimus – sumažinti rajonų ligoninių skaičių. Nors galiu pasakyti, kad tos neuždarytos mažos rajonų ligoninės ir buvo išsigelbėjimas per pandemiją – viruso plitimo tikimybė tokiose įstaigose buvo mažesnė, labiau atsekama“, – sako L. Blažaitis.
Koronos siautėjimas Lietuvoje baigėsi, o sveikatos apsaugos sistemos problemos išliko ir gilėja.
Ko laukti ir tikėtis ateityje, jeigu pasiteisins medikų nerimas, kad bus uždarytos mažosios rajonų ligoninės? Juk žmonės mažiau neserga ir nenustos sirgti tuose rajonuose.
Mes, socialdemokratai, siūlome kuo skubiau kurti mobilias gydytojų komandas, kurios sutartą dieną lankytų žmones regionuose. Idėjos esmė – šeimos gydytojas su slaugytoju ir socialiniu darbuotoju vyksta į nutolusias vietoves pagal iš anksto nustatytą grafiką – žmonės žino laiką ir gali kreiptis konsultacijai.