Julius Sabatauskas. Vyriausybės taupymo lakštai – kodėl jie platinami per bankus ir kaip jų įsigyti? Gyventojai laukia paaiškinimų

Lietuvos gyventojai pagaliau gali įsigyti Vyriausybės taupymo lakštų. Gera žinia. Kaip tik tokį pasiūlymą prieš kelis mėnesius išsakiau viešai, paaiškėjus, kad Lietuvoje veikiantys bankai susikrovė rekordinius pelnus – gyventojams siūlydami brangias paskolas ir paslaugas, o kitiems beveik nemokėdami palūkanų už indėlius. Tuomet siūliau kuo greičiau Vyriausybei imti skolintis iš gyventojų už palūkanas užuot brangiai skolinusis iš tų pačių bankų.

Finansų ministerijos tinklalapyje pateikta informacija, kad Vyriausybės taupymo lakštai (VTL) yra saugi investicija, generuojanti grąžą, panašią į terminuotuosius indėlius banke, tik šiuo atveju gyventojai savo santaupas patikėtų Vyriausybei.

Nusprendžiau patikrinti, kaip veikia ši valstybės suteikta investavimo galimybė. Finansų ministerijos tinklalapyje yra nurodytos dvi investavimui būtinos sąlygos: turėti sąskaitą „Swedbank“ arba SEB banke ir atsidaryti specialią sąskaitą vertybiniams popieriams įsigyti. Finansų ministerija teigia, kad „atlikus šiuos žingsnius, VTL galite įsigyti „Swedbank“ arba SEB internetiniame banke keliais mygtukų paspaudimais.“

Deja, taupymo lakštų nusprendusiam įsigyti bičiuliui atlikus nurodytus veiksmus „Swedbank“ neleido spaudyti mygtukų, o pareikalavo sutuoktinio sutikimo, kuriam, savo ruožtu, reikia elektroninio parašo. Neturint elektroninio parašo, tenka nuo skolinimo valstybei susilaikyti.

Nežinau, ar „Swedbank“ turi teisę nustatyti papildomas, nei nurodo Finansų ministerija, sąlygas, bet nusprendžiau patikrinti, ar įveikę tokias kliūtis žmonės vis dėlto gali įsigyti Vyriausybės taupymo lakštų. Kitam draugui, neturinčiam sutuoktinės, bankas leido atlikti pavedimą, bet ne taupymo lakštus pateikė, o informavo, kad pinigai yra rezervuoti. Kaip bus su tais lakštais, taip ir liko neaišku, bet naudotis savais pinigais žmogus jau negali, o bankas, matyt, gali.

Vyriausybės žingsnį – platinti taupymo lakštus – sveikinu. Bet matydamas sudarytas kliūtis jiems įsigyti, informacijos trūkumą, viešai keliu klausimus tai pačiai Vyriausybei ir Finansų ministerijai:

1. Kodėl skolinant valstybei yra rezervuojami pinigai, kai dauguma bankinių pavedimų atliekama beveik automatiškai? Ar laikinas pinigų užšaldymas, dėl kurio nukenčia Vyriausybė, nėra užslėpta bankų paslaugų apmokėjimo forma?
2. Kodėl platinti Vyriausybės taupymo lakštus nuspręsta per bankus, o ne pavesta Valstybinei mokesčių inspekcijai?
3. Ar Finansų ministerija moka bankams už platinimo paslaugą? Jei moka, kiek?
4. Ar įvertinta bankų, gavusių monopolinę teisę platinti Vyriausybės taupymo lakštus, nauda, susidaranti dėl papildomų klientų pritraukimo, nes gyventojai verčiami atsidaryti sąskaitas bankuose, platinančiuose VTL?
5. Ar rengiant su VTL susietus sprendimus buvo užtikrintos korupcijos prevencijos priemonės? Ar tarp asmenų, rengusių šiuos sprendimus, nėra dirbusių Finansų ministerijoje ir bankuose įsidarbinusiųjų arba atvirkščiai?

Tokie klausimai, tikiu, kyla ne tik man, bet ir kitiems Lietuvos piliečiams, pasidomėjusiems Vyriausybės taupymo lakštais. Todėl Vyriausybei ir Finansų ministerijai siūlau greičiau reaguoti viešojoje erdvėje ir paaiškinti šių lakštų platinimo peripetijas ir jų įsigijimo galimybes.