Entuziastai nenustygo, ko tas Seimas taip ilgai svarsto, viską aiškinasi, gaišta laiką. Skeptikai vis surasdavo naujus teisinius bei faktinius argumentus, keldavo tam tikras abejones dėl šio susitarimo naudos Lietuvai. Seimo nariai gi šį klausimą apsvarstė labai išsamiai ir atsakingai, suvokdami jo svarbą ir išsklaidydami abejones.
Po ratifikavimo pasirodė teiginiai, neva Seimas šį susitarimą svarstė uždarai, viešai nediskutavo su visuomene ir neatsižvelgė į visuomeninių organizacijų siūlymus. Tai yra netiesa. Diskusijų maratonas prasidėjo nuo viešų svarstymų. Praėjusiais metais surengėme viešus Seimo užsienio reikalų komiteto klausymus su visuomene, taip pat organizavome tarptautinę konferenciją, kurios metu apie CETA naudą ir iššūkius su visuomene diskutavo Kanados ir Europos Komisijos atstovai bei verslininkai. Tik po to ėmėmės susitarimo svarstymo Užsienio reikalų komiteto posėdyje, kuriame vienbalsiai jam pritarėme.
CETA yra vienodai svarbi ir ES, ir Lietuvai, ir Kanadai. Šis ekonomikos ir prekybos susitarimas atveria naujus kelius Lietuvos verslui, tame tarpe smulkiajam ir vidutiniam, kuriuo ypač rūpinasi dabartinė kairiojo centro dauguma. Šiandien mes jau matome šią naudą, nes po susitarimo pasirašymo daugelis jo nuostatų laikinai įsigaliojo ir jau taikomos. Jau panaikinti 98 proc. Kanados importo muitų, todėl Lietuvos eksportuotojai vien iš šių muitų liberalizavimo per metus sutaupo per milijoną eurų muito mokesčių.
ES ir Kanada pripažįsta viena kitos elektros prekių, elektroninės ir radijo įrangos, mašinų ar matavimo įrangos atitikties vertinimo sertifikatus. ES įmonėms atverta Kanados viešųjų pirkimų ir paslaugų rinka. Susitarimu nustatoma sistema, kurią taikant bus tvirtinamas reglamentuojamųjų profesijų kvalifikacijų pripažinimas. Atverta Kanados žemės ūkio produktų rinka (eliminuojami muitai, didinamos kvotos). Visa tai – puikios perspektyvos Lietuvos verslui, žemdirbiams ir visiems mūsų piliečiams.
CETA oponentai tiek Europos Parlamente, tiek nacionaliniuose valstybių narių parlamentuose (ne išimtis ir Lietuva) kėlė tris, tam tikra prasme išgalvotas, problemas. Tai – grėsmės dėl GMO liberalizavimo, dėl hormoninės jautienos vartojimo ir dėl nepriklausomo investicijų ginčų sprendimo. Pirmiausia, norėtume atsakyti dėl dažniausiai kelto prieštaravimo. ES ir Kanada šiuo klausimu pasirašė teisiškai įpareigojantį dokumentą, kad susitarimas nesušvelnina mūsų atitinkamų standartų ir reglamentavimo normų maisto saugos, gaminių saugos, vartotojų apsaugos, sveikatos, aplinkos ar darbo jėgos apsaugos srityse.
Taigi, CETA niekaip negali paveikti ES galiojančios GMO saugumo vertinimo ir griežtos registravimo tvarkos. Tiesos dėlei, noriu konstatuoti, kad mokslo pažanga padarė savo. Jau dabar ES leidžiama naudotis 58 GMO maisto ir pašarų pramonėje (du trečdaliai ES sunaudojamų pašarų yra pagaminti iš genetiškai modifikuotų žaliavų). Dėl GMO ir hormoninės jautienos grėsmių kilo karštos diskusijos ir Lietuvos Seime. Kai kurių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Seimo narių iniciatyva buvo priimtas Seimo pareiškimas, kuriame, vadovaujantis atsargumo principu, išsakyta mūsų pozicija, kad ir ateityje GMO bei hormoninės jautienos įvežimas iš Kanados negali būti liberalizuotas.
Mūsų parlamente, skirtingai nei Belgijoje, nebuvo taip aštriai diskutuota dėl investicijų teisinės apsaugos mechanizmo. Pagal CETA sukuriama nepriklausomų investicinių teisminių institucijų sistema. Dėl tokio skaidraus, aiškaus ir nuspėjamo teisinės apsaugos reglamentavimo mūsų valstybė tampa patrauklesne Kanados investuotojams. Eskaluojamo susirūpinimo dėl užsienio investuotojų piktnaudžiavimo nepriklausomoje ginčų sprendimo sistemoje nepatvirtina dabartinė praktika, įgyvendinant investicijų apsaugos sutartis su daugiau kaip 50 valstybių.
CETA svarstymas turėjo ir keletą politinių aspektų, kurių neturėtume nutylėti. Pirma, šio susitarimo svarbą lėmė ir greta ratifikuotas ES susitarimas su Kanada dėl strateginės partnerystės. Kaip žinome, Kanada yra viena iš trijų NATO valstybių, kuri savo kariuomenės dalyvavimu Baltijos šalyse užtikrina mūsų apginamumą nuo potencialių agresijų grėsmių. Galbūt tai buvo viena iš svarbių priežasčių, kodėl Latvija ir Estija suskubo anksčiau už mus ratifikuoti šiuos susitarimus.
Kitas svarbus politinis aspektas – Seimo narių pozicijos dalinis sinchronizavimas su giminingomis europinėmis partijomis Europos Parlamente. Kaip žinome, pagrindinės Europos Parlamento frakcijos Liaudies partijos (krikdemai ir konservatoriai), Socialistų (socialdemokratai) ir Liberalų palaikė susitarimą. Todėl Tėvynės sąjungos, Lietuvos liberalų ir Lietuvos socialdemokratų darbo partijos frakcijos Seime vieningai pasisakė už CETA ratifikavimą. Kadangi Europos Parlamente Žaliųjų frakcija buvo griežtai nusistačiusi prieš šį susitarimą, tai ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijoje būta abejonių, kurias išsklaidė tik aiškiai išsakyta Seimo pozicija dėl GMO.
Labiausiai politologus ir politikus nustebino senųjų socdemų frakcijos pozicija. Nepaisant visur deklaruojamo bendrumo su Europos socialistų partija, jie užėmė priešišką poziciją – nepritarė CETA ratifikavimui. Tuo lyg ir patvirtino, kad G. Palucko posūkio į kairę vektorius veda neomarksizmo ir antiglobalizmo link.