Juozas Bernatonis. Mes įveiksime socialdemokratų krizę

Turbūt natūralu, kad tie patys politikos apžvalgininkai ir politologai, kurie prieš metus džiūgavo dėl LSDP „apsivalymo“ ir šlovino naująjį lyderį, šiandien susirūpino dėl Lietuvos socialdemokratijos krizės, prognozuoja tradicinių kairiųjų jėgų laidotuves.

Praregėjo ganėtinai greitai, pakako vienerių metų. Pasirodo, Lietuvoje yra labai daug intelektualių žmonių, susirūpinusių socialdemokratų likimu. Patys jie socialdemokratais būti nenori, bet mielai pataria, ką mes turėtume daryti. Belieka dėkoti už išmintingus patarimus ir veikti patiems.

Pirmiausia, šiandien būtų kvaila nepripažinti realybės, kad socialdemokratų padėtis yra kritinė. Jos neįmanoma iš esmės pakeisti nei LSDP „po-ky-čių“ deklaracijomis, nei lyderio atvaizdo tapetais pakelėse, nei konkurencine kova tarp dviejų socialdemokratinių partijų. Vis dažnėjantys kolegų pasamprotavimai apie partijų jungimąsi ateity mums panašesni į jų rinkiminės propagandos strategiją ar mėginimus pristabdyti jų partijos išsivaikščiojimą. Mūsų vadovybė kartais sulaukia ir pasiuntinių su jungimosi siūlymais. Iki šiol tai traktuojame kaip geranoriškas asmenines iniciatyvas.

Apie kokį bendradarbiavimą galima kalbėti, kai liejasi gausūs L. Jonausko, A. Syso ir Co. skundai į Teisingumo ministeriją, VRK ir VTEK‘ą. Ne vienas jų skundas jau subliuško, tačiau atskleidė negražius mūsų kolegų veiklos metodus. Stebina nenoras pripažinti, kad savivaldos ir ypač Seimo rinkimuose renkant balsus buvo didžiulis indėlis tų politikų, kurie buvo išvaryti iš partijos. Iš to seka ir nenoras pasidalinti bendrai uždirbtas valstybės biudžeto dotacijas. Stengiasi jas ištaškyti reklamai ne sezono metu, kad tik neatitektų į jas pagrįstai pretenduojantiems bendražygiams. Nesimato, kad tokioje veikloje atsispindėtų koks nors noras bendradarbiauti ar suartėti.

Antra, kaip įveikti šią socialdemokratų krizę. To neįmanoma padaryti nesuvokiant jos kilimo prielaidų ir priežasčių. Nereikėtų dangstytis kairiosios politikos susilpnėjimu Europoje apskritai, nes tai nieko nepasako apie mūsų vidines problemas. Praėjus metams galime ramiai aptarti, kas atsitiko LSDP. Tą jau sakėme prieš metus, tik nebuvome išgirsti, nes buvo vykdomas gerai propagandiškai aprūpintas projektas. Pažeidžiant LSDP statutą buvo pakeistas Tarybos nutarimas dėl dalyvavimo kairiojo centro valdančiojoje koalicijoje. Seimo nariai buvo verčiami palikti koaliciją ir atverti kelią į valdžią konservatoriams. Tam nepaklusę partijos senbuviai ir vadovai buvo išvaryti iš LSDP. Visi tuomet mūsų lyderio Gedimino Kirkilo siūlyti kompromisai buvo atmesti.

Po to iškilo grėsmė apskritai socialdemokratinėms idėjoms Lietuvoje. Naujasis lyderis paskelbė kairiąją politiką, tačiau toli gražu ne viskas, kas yra kairė – yra socialdemokratija. Buvo paskelbtas mažai ką su socialdemokratija turintis „Manifestas“, propaguojantis kairįjį radikalizmą, skatinantis priešpriešą ir nesantaiką visuomenėje. Dabar vyksta brangi naujojo lyderio reklaminė kampanija, deklaruojanti didelius pokyčius, bet neatskleidžianti jų idėjinio turinio. Todėl mes nesugalvojome kitos išeities, kaip tik įsteigti naują modernią socialdemokratinę partiją, kad išsaugotume socialdemokratinės politikos tęstinumą.

Mano manymu, socialdemokratų krizė spręsis kitais metais rinkimų batalijose. Pirmas išbandymas – savivaldybių tarybų ir mero rinkimai, kuriuos LSDP neįmanoma laimėti. Pasiekti praeitų rinkimų lygį, kai buvo išrinkta į savivaldybių tarybas per tris su puse šimto socialdemokratų, visiškai nerealu. Nerealu, nes jau dabar per šimtą jų paliko partiją, taip pat reikia vertinti visuomeninių rinkimų komitetų populiarėjimą. Mūsų naujajai partijai kiekviena iškovota vieta bus laimėjimas, nes rinkimuose dalyvausime pirmą kartą. Žinoma, atsakomybė už LSDP pralaimėjimą guls ant jų rinkimo štabo vadovo Gintauto Palucko pečių. Mes tikrai nelinkime mūsų buvusiems bendražygiams pralaimėjimo, tačiau nepagrįsti pokyčiai ne visuomet veda į gerą.

Jau dabar kalbama, kad po pralaimėtų savivaldos rinkimų gali iš esmės keistis LSDP vadovybė. Patikėkite, mes to nesiekiame ir nelaukiame. Manome, kad tik pozityvūs žingsniai gali pakeisti situaciją ir matome tam tikras bendradarbiavimo galimybes. Socialdemokratų darbo partija tarybos posėdyje nusprendė savivaldos rinkimuose nebendradarbiauti su konservatoriais ir jų satelitais LSDP. Tačiau jeigu socialdemokratų vadovybė ir jų frakcija Seime nepadlaižiautų dešiniesiems ir netarnautų konservatorių įsigalėjimui, mes galime peržiūrėti savo poziciją. Mūsų sprendimo akcentas – dešiniųjų satelitai, kuriais mūsų buvę bendražygiai galėtų nebebūti.

Modernūs Socialdemokratų darbo partijos įstatai ir mūsų rinkiminė strategija suteikia mums galimybes atviram ir plačiam bendradarbiavimui. Mes esame pasirengę remti nepriklausomus kandidatus į merus, dalyvauti formuojant visuomeninius rinkimų komitetus. Įsivaizduokime situaciją: buvęs socialdemokratų meras eina į rinkimus su komitetu už socialdemokratų vienybę. Laimėjimas garantuotas, nes apjungiamos visų socialdemokratų pastangos ir sutelkiami visi mūsų rinkėjai. Ar atsiras vietose drąsių lyderių, nepaklusiančių savanaudiškiems centro reikalavimams, pamatysime netrukus, šį rudenį. Mes nuosekliai remsime visus žingsnius, kurie stiprins Lietuvoje socialdemokratiją.