Įstatymas priimtas Seime, tačiau jo iniciatyva kilo iš visuomenės. Šios įstatymo pataisos buvo pateiktos piliečių iniciatyva „Už blaivią“ surenkant per 60 tūkst. žmonių parašų ir taip projektas pristatytas dar praėjusios kadencijos Seimui. Be abejo, tai būtų niekis, jei naujos sudėties Seimas nebūtų šių esminių pakeitimų priėmęs.
Sutikim, pinigai iš alkoholio produkcijos yra milžiniški. Per metus Lietuvoje žmonės alkoholio pirkimui išleidžia ženkliai daugiau nei milijardą eurų. Akivaizdu, kad naudos gavėjai daro ir padarys viską, kad savo baisia kaina gaunamų pelnų neprarastų.
Beje, neženkliai, bet alkoholio suvartojimas mažėja jau apie penkmetį. Ryškesnis mažėjimas būtent 2017 metais, neabejotinai ši kryptis išliks ir 2018 m. Jau anksčiau buvo priimti sprendimai dėl alkoholio prekybos degalinėse uždraudimo, akcijų ir nuolaidų panaikinimas prekybos vietose. Vis daugiau savivaldybių nusprendė šventes rengti be alkoholinių gėrimų. Galime įžvelgti, ši banga, kritinė masė, pradėjo formuotis 2011 metų gale, atšaukus prieš pat įsigaliojimą jau priimtą alkoholio reklamos draudimą (turėjo įsigalioti 2012 m. pradžioje). Nors mūšis buvo pralaimėtas, tačiau tai paskatino vis vien nenuleisti rankų prieš visuomenę ir politikus valdantį alkoholio pramonės monstrą. Blaivybės idėjos pradėjo vis labiau plisti visuomenėje: daugėjo kavinių, kur visiškai neprekiaujama alkoholiu, kas anksčiau buvo nesuvokiama, vis daugiau didesnių ir mažesnių renginių ir blaivių festivalių. Ar nesame Europoje vieni iš pavyzdžių, kur į blaivų festivalį susirenka apie 60–70 tūkst. žmonių? Turiu mintyje „Naisių vasaros“ festivalį šeimoms.
Laisvosios rinkos institutas toliau „atidirbinėja“ (paskelbė 2017 m. gruodžio 28 d.) savo oficialiems rėmėjams alkoholio ir tabako pramonei skleisdamas propagandą apie vis augančią nelegalią rinką. Visi matome kokios yra svaigalų vartojimo pasekmės sveikatos, kriminogeninės, šeimų santykių, smurto artimoje aplinkoje prasmėmis. „Ekspertais“, „tyrėjais“, kaip šią problemą spręsti, tikrai negali būti tos organizacijos ir asmenys, kurie už jų intereso atstovavimą gauna pinigus. Ir be jokio kritiškumo LRT tai pristato kaip „tyrimą“ http://www.lrt.lt/naujienos/ekonomika/4/198102/tyrimas-rinkoje-daugeja-nelegalaus-alkoholio-ir-cigareciu . O iš tiesų pasiduoda viešųjų ryšių suplanuotam procesui.
Nenuginčijamas faktas stipriai pakėlus akcizą alkoholiui: 2017 m. akcizų alkoholiui surenkama ženkliai daugiau, alkoholio vartojimas taip pat mažėja. Galutiniai duomenys bus apie kovo, balandžio mėn., kai bus pateikti ne tik pardavimų duomenys, bet ir Higienos instituto surenkama informacija apie sergamumo pokyčius, susijusius su alkoholio vartojimu. Organizmui nėra svarbu – Lietuvoje pirktas ar Latvijoje, legalus ar ne alkoholis, jo poveikio organizmui nesumeluosi.
Latvijoje 2018 metais taip pat ženkliai didėja akcizas alkoholiui, tad į ją važiuoti tikrai nebeapsimokės, kas dar svarbu, pas kaimynus kilimo dydžiai numatyti ir 2019 bei 2020 metams. Lietuva pakėlė drastiškai 2017 m., tačiau jis turi būti tvarus, kad akcizo kėlimas nesusilygintų su infliacija. Priešingu atveju, efektas bus dar nepakankamas. Akcizo kėlimas alkoholiui privalo būti kasmetinis ir jaučiamas.
Neabejoju, žiniasklaida tikrai taps solidesnė ir skaidresnė atsikračiusi narkotinės medžiagos (alkoholio) reklamos. Yra nesusipratimas, kai valstybė savo strateginiuose dokumentuose daugybę metų buvo užsibrėžusi mažinti alkoholio vartojimą ir tuo pačiu metu to produkto vartojimas buvo skatinamas reklamos pagalba.
Kad rizikingai alkoholį vartoja ne tik žemiausi visuomenės sluoksniai, bet ir „aukštuomenė“, galime įsitikinti vien iš paskutinio pusmečio nutikimų. Ką rodo Seimo nario Lino Balsio istorija, girtos Užsienio reikalų ministerijos atstovės spaudai Rasos Jakilaitienės pasipriešinimas policijai, Plungės socialdemokratų vado ir savivaldybės administracijos direktoriaus (dabar jau buvusio) Alberto Krauleidžio apsvaigus sukelta avarija, politikos apžvalgininko Vytauto Bruverio vairavimas smarkiai apsvaigus ir kitų. O kur dar neblaivūs mokyklų direktoriai ir kiti tikrai prie „asocialų“ sluoksnio nepriskirtini asmenys, kurie alkoholį vartojo labai rizikingai. O juk taip alkoholio pramonės viešieji ryšiai stengėsi vis parodyti, kad su alkoholio vartojimu problemų turi kaimiečiai ir „asocialai“ ir reikia juos gydyti, o ne užsiimti bendru alkoholio vartojimo mažinimu.
Prie šios baisios rizikingo alkoholio vartojimo problemos sprendimo turime prisidėti kiekvienas. Spaudos konferencijoje Seime Lietuvos sveikuolių sąjunga su kitomis sveikatingumo srityje veikiančiomis organizacijomis paskelbė Seimo nariams ir visiems Lietuvos žmonėms iššūkį: metai be alkoholio. Tai tiesiog kvietimas pabandyti – ar taip sunku yra ištverti metus be jo, nes vis sakoma, kad jei panorėčiau, galiu ir nevartoti. O gal tikrai labai patiks nevartoti? Jei baugu priimti metams iššūkį, tada galima bent mėnesiui, jei nebus labai baisu, bus galima ir pratęsti. Tai gal pasirodys, kad svaigalas nėra jau toks svarbus. Galima kasdienybėje ir šventėse būti laimingu būtent neapsvaigus, blaiviam: sutaupomi pinigai, neprisidaroma problemų, negadinama sveikata. Kodėl nepabandžius?
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.