Socialinės investicijos yra viena iš sričių, kur šis efektas gali būti tikrai didelis, juo labiau, kad jų mums labai reikia. Noriu paminėti tik kelias tokias galimas investicijas.
Savivaldybių lopšelių-darželių plėtojimas. Visi žinome, kad didmiesčiuose ir rajonuose aplink juos savivaldybių lopšeliuose-darželiuose trūksta tūkstančių vietų. Ikimokyklines įstaigas būtina plėtoti ir visur kitur, nes neužilgo ikimokyklinis ugdymas taps privalomu visiems vaikams. Tuo tarpu provincijoje iš maždaug 600 lopšelių-darželių, buvusių 1990 m., dabar beliko mažiau kaip 100.
Taigi, savivaldybių lopšelių-darželių poreikis yra didžiulis. Gėda, kad ši problema pas mus iki šiol vis dar neišspręsta. Ji yra labai aktuali jaunoms šeimoms bei turi poveikį ir demografijai. Laisvai prieinamos vietos savivaldybių lopšeliuose-darželiuose svarbios ir norint užtikrinti moterų lygiateisiškumą. Todėl siūlau dalį ES ekonomikos atkūrimo ir atsparumo priemonės lėšų skirti valstybinei lopšelių-darželių programai įgyvendinti.
Savivaldybės būsto fondo plėtojimas. Lietuvos savivaldybių būsto fondas tesudaro apie 3 proc. viso būsto fondo, kai tuo tarpu daugelyje ES šalių jis sudaro žymią būsto fondo dalį: pvz., šiaurės Europos šalyse, ar Austrijoje, kur šis skaičius yra didesnis nei trečdalis. Savivaldybės būsto fondas stabdo būsto nuomos kainų augimą bei užtikrina mobilumą. Mobilumas ima vaidinti vis svarbesnį vaidmenį ir mūsų visuomenėje.
Pavyzdžiui, provincijos savivaldybėms būtų daug lengviau prisikviesti reikalingus specialistus, jeigu jiems būtų suteikiamas kokybiškas savivaldybės būstas. Gal tada mokytojai noriai atvyktų dirbti ir į miestelių/gyvenviečių pradines mokyklas, o gydytojai bei slaugytojai į rajonų ligonines bei poliklinikas ar miestelių ambulatorijas ir medicinos punktus. Akivaizdu, kad reikalinga valstybinė savivaldybės būsto plėtojimo programa, kuriai galima būtų ir reikėtų panaudoti ES paramos lėšas.
Tuo pačiu noriu pastebėti, jog būtina spartinti būsto renovavimo programos įgyvendinimą, kuri kol kas yra akivaizdžiai per lėta. Būsto renovavimas, be kita ko, mažina energijos suvartojimą ir taip netiesiogiai mažina šiltnamio efektą sukuriančių dujų emisijas.
Viešojo transporto plėtojimas ir jo modernizavimas. Šiuo metu viešasis transportas yra išplėtotas tik didžiuosiuose miestuose, tačiau ir juose būtina atnaujinti autobusų ir troleibusų parką. Tuo tarpu rajonuose viešojo transporto susisiekimas tarp rajono centro ir miestelių/gyvenviečių bei kaimų yra tikrai nepatenkinamas. Jį būtina pagerinti iš esmės.
Labai svarbus yra ir palaipsnis dyzelino bei benzino atsisakymas. Būtina plėtoti elektrinį ir hibridinį transportą bei biometanu (o ateityje ir vandeniliu) varomą transportą, nes reikia mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Taigi, visuomeninio transporto plėtojimas yra svarbus užtikrinant darnų judumą ir ES žaliojo kurso įgyvendinimą.
Viliuosi, kad tam bus panaudotos ES ekonomikos atkūrimo ir atsparumo priemonės lėšos, juo labiau, jog ne mažiau kaip trečdalis jų turi būti panaudotos žaliojo kurso priemonėms įgyvendinti. Siūlyčiau savivaldybėms svarstyti, kaip užtikrinti, kad visuomeninis transportas taptų nemokamu, nes tai paskatintų daugiau keleivių juo naudotis.
Socialinės infrastruktūros pritaikymas negalią turinčiųjų piliečių savarankiškam gyvenimui. Šiuo metu negalią turintys asmenys vis dar negali savarankiškai patekti į daugelį viešųjų pastatų. Ši ilgametė ir skaudi problema turi būti pagaliau išspręsta ir kuo skubiau. Manau, kad tam turi būti panaudota dalis ES ekonomikos atkūrimo ir atsparumo priemonės bei ES biudžeto 2021-2027 m. lėšų.
Praktiškai visos aukščiau išvardintos socialinių investicijų programos yra savivaldybių programos. Tačiau savivaldybės pačios vienos jų įgyvendinti negali, nes savivaldybių investicinės galimybės yra menkos ir labai suvaržytos. Todėl būtina, kad šios programos taptų valstybinėmis ir savivaldybės įgytų realius finansų šaltinius ES lėšomis finansuojamų projektų kofinansavimui.
Atkreipiu dėmesį į tai, kad per 2021-2027 m. laikotarpį savivaldybių ir regioniniai projektai gali tikėtis net 5 mlrd. eurų ES paramos. Tačiau pačioms savivaldybėms kofinansavimui per šį laikotarpį reikės iki 1,5 mlrd. eurų, kurių jos dabar neturi ir nemato konkrečių fiskalinių perspektyvų šioms lėšoms atsirasti. Todėl vyriausybė ir Seimas tiesiog privalo savivaldybių biudžetus kasmet padidinti maždaug 200-300 mln. eurų.
Pabaigoje noriu pastebėti, kad iki balandžio 30 d. – iki kada Lietuva turi Europos Komisijai pristatyti savo ES ekonomikos atkūrimo ir atsparumo priemonės programas ir projektus – liko mažiau kaip 3 savaitės. Tačiau visuomenė iki šiol apie tas programas ir projektus nieko nežino. Todėl raginu vyriausybę, savivaldybes ir regionų plėtros tarybas bei jų sekretoriatus sukrusti, nes laiko liko labai mažai. Viliuosi, kad dėmesys bus atkreiptas ir į mano pasiūlytas keturias socialinių investicijų programas.
ES šalys-narės, norėdamos gauti paramą iš ES ekonomikos atsigavimo ir atsparumo priemonės, iki balandžio 30 d. turi pateikti nuoseklų reformų, projektų ir investicijų paketą šiose 6 srityse: žalioji transformacija, skaitmeninė transformacija, išmanus, darnus ir įtraukus (ekonomikos) augimas ir darbo vietų kūrimas, socialinė ir teritorinė sanglauda, sveikata ir atsparumas, politika naujoms kartoms, įskaitant švietimą ir (darbo) įgūdžių formavimą.
Laikas, deja, tirpsta labai sparčiai, todėl veikti būtina nedelsiant.