Visa Lietuva pilna apgriuvusių sovietinio kolūkio reliktų – fermų, buvusių kontorų, parduotuvių, kultūros namų, mokyklų pastatų. Daugumą jų gyventojai ar įmonės supirko, panaudoję 1991 metais iš valstybės gautus investicinius čekius, bet didžioji dalis šių pirkinių taip ir liko be šeimininkų dėmesio.
Prie gausesnio apleistų statinių atsiradimo prisidėjo gyventojų emigracija, tuštėjančios mokyklos, darželiai, uždaromos gamyklos ir pan.
Prienų rajone apleistų pastatų yra tikrai ne vienas – kiekviena seniūnija turi savo skaudulius. Siekiant juos sutvarkyti, taikomos įvairios teisinės priemonės: perspėjama laiškais, vyksta pokalbiai, skiriami terminai susitvarkyti, baudos – niekas nepadeda. O valstybinė politika šiuo klausimu buksuojanti, neefektyvi ir erzinanti visuomenę.
Štai Prienuose yra tarpukario Lietuvoje statytos kareivinės, kurios ne tik kad turi šeimininkus, bet dar yra ir kultūros paveldo objektas.
Prienų rajono savivaldybė ne kartą kreipėsi dėl jų vertingųjų savybių panaikinimo, bet pritarimo nesulaukė. Nors Kultūros paveldo departamento ekspertai supranta, kad paveldo objektai netvarkomi tik dar labiau nyks, bet išbraukti jų iš Kultūros paveldo sąrašo nė nemano.
LR teisinė bazė tarsi sudaro galimybes skirti baudas, įpareigoti apgriuvusių statinių savininkus susitvarkyti griuvenas, bet... Tokių statinių savininkų realiai neįmanoma surasti ir iškviesti, siekiant surašyti administracinio nusižengimo protokolą: pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, pasirodo, negyvena, galimai išvykę į užsienį; juridiniai asmenys dažnai bankrutavę; neretai toks „turtas“ būna areštuotas antstolių už skolas ir pan.
Vengdami atsakomybės už pareigų neatlikimą, savininkai delsia atlikti statinio nuosavybės teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registrų centre, o pastato būkle nesirūpinantys bendrasavininkai tarpusavyje nesutaria ir neretai ginčus dėl turto sprendžia teismuose ir t. t.
Yra dar viena priemonė šioje kovoje „su vėjo malūnais“ – savivaldybės administracija turi teisę įtraukti tokį statinį į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, pagal kurį, tarybai pritarus, turtui taikomas padidintas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas.
Tą ir darome, tačiau LR nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme numatyta daug išlygų. Padidinto mokesčio negalima skirti, jei apleisto statinio savininkai yra fiziniai asmenys, kuriems priklauso gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statiniai.
Taip pat padidinto mokesčio negalima skirti, jei statyba neužbaigta. Savininkai galimai sąmoningai naudojasi teisine spraga, nes pagal Statybos techninį reglamentą statytojo niekas neįpareigoja užbaigti statybas.
Dar yra galimybė pripažinti statinius bešeimininkiais, bet čia jau kaip filme „Pagauk, jei gali...“. Surasti apleistų, netvarkomų, buvusių žemės ūkio bendrovių pastatų savininkus (pajininkus), kurių būna labai daug, praktiškai neįmanoma, o be to dar ir įrodymams, kad turtas neturi šeimininkų, surinkti terminai labai ilgi.
Kaip sakoma, gerais norais pragaras grįstas. Sunku paaiškinti gyventojams, kodėl savivaldybės darbuotojai nesutvarko tų apleistų pastatų.
Dėl nebaudžiamumo, supratimo, kad vis tiek niekas niekam nieko nepadarys, situacija šioje srityje ne tik kad negerėja, bet tampa ir grėsminga.
Seimas ir Vyriausybė turi galimybes iš esmės tobulinti teisinę bazę:
- suteikti savivaldybėms daugiau galių tvarkyti apleistus statinius;
- trumpinti įspėjimų, pavedimų savininkams susitvarkyti apleistus statinius terminus;
- panaikinti visas lengvatas dėl padidinto mokesčio taikymo apleistiems statiniams;
- parengti aplinkosauginę programą, pagal kurią būtų skatinami apleistus statinius sutvarkę savininkai.
Susiimkime ir kartu išvalykime Lietuvą nuo apgriuvusių ir pavojingų statinių.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.