Staiga pradėjo įkyriai lįsti mintis, o kas gi priims prašymus iš gyventojų? Tikriausiai liks ta pati sistema, kai žmonės galėjo ateiti į teritorinius padalinius, parašyti prašymus, atnešti reikiamus dokumentus ir panašiai. Pasirodo, ne!
COVID-19 pandemija daug ką pakoregavo mūsų gyvenime. Atsirado nuotoliniai pasitarimai, padaugėjo viešųjų ir verslo elektroninių paslaugų bei jomis besinaudojančių gyventojų. Viskas pagreitėjo, patobulėjo, ir tai yra gerai. Bet visur liko galimybių ir gyvam bendravimui – ateiti į savivaldybę, seniūniją, mokyklą ar darželį ir parašyti prašymą (ir tą galima daryti iš anksto neužsiregistravus), pasikonsultuoti, nuvykti į parduotuvę, prieš perkant pasimatuoti batus ar drabužius. Tiesiog yra pasirinkimo laisvė.
Bet NŽT gyventojų prašymus nuo 2024 m. sausio 1 d. priims tik elektroninėmis priemonėmis. Nuo tos datos, kai miestų ir miestelių valstybinės žemės tvarkymo reikalai pereina savivaldybių žinion, NŽT ragina kaimiškųjų vietovių gyventojus aktyviai naudotis e. paslaugomis prisijungus per Elektroninius valdžios vartus (www.epaslaugos.lt), taip pat prašymus ir skundus pateikti el. paštu nzt@nzt.lt, pasirašytus kvalifikuotu el. parašu (.adoc, .pdf formatu) arba pateikiant pasirašyto prašymo skaitmeninę kopiją (.pdf formatu), arba paštu. Ir čia ne joks Kalėdinis pokštas, o realybė.
Tai dabar mieste ir miestelyje gyvenantis privatus ar juridinis asmuo galės sutikimus statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius, statyti nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu, statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, statyti įvairius statinius valstybinėje žemėje (pvz., hidrotechnikos statinius, kitus inžinerinius statinius ir kt.) derinti su savo savivaldybe. Jie galės ateiti, parašyti prašymą, tiesiogiai pasikonsultuoti, gauti patarimus. Tuo tarpu kaimiškosios vietovės gyventojas, norėdamas gauti tokius pačius sutikimus, turės tą daryti tik elektroninėje erdvėje. Kalbama ir apie žemės ūkio paskirties valstybinės žemės nuomą, pardavimą, kur būtini NŽT derinimai ar leidimai.
Kai savivaldybės galvoja, kaip pasiekti atokiai gyvenančius gyventojus ir jiems suteikti kuo daugiau paslaugų, NŽT oficialiame rašte rašo: „Pažymėtina, kad perkėlus administracinių paslaugų teikimą į elektroninę erdvę, asmenų aptarnavimas vieno langelio principu bus efektyvesnis ir skaidresnis, bus didinama aptarnavimo kokybė, sudaromos galimybės standartizuoti procesus, užtikrinama vienoda praktika, mažinamos korupcijos rizikos, sudarytos sąlygos darbuotojų darbo laiką skirti kokybiškam administracinių paslaugų teikimui.“
Ar čia iš tos serijos – vieni iš Marso, kiti iš Veneros? Ar pagalvota apie asmenis, kurie neturi jokių elektroninių priemonių be mygtukinio telefono, ar pagalvota apie tuos, kurie neturi vaikų, kurie jiems galėtų padėti, arba jų vaikai užsienyje?
Raginu aplinkos apsaugos ministrą ir Nacionalinės žemės tarnybos vadovus apgalvoti dar kartą ir pakeisti sprendimą, kuris rodo cinišką ir robotizuotą požiūrį į žmones. Privalo būti galimybė gyventojams pateikti prašymus ir gyvai kiekvienos savivaldybės centre, ir net neabejoju, kad gyvai registruojant prašymus į vieningą sistemą, apie kurią kalba NŽT, tikrai nebus sugriautas įstaigos standartizavimas, nebus sudaromos sąlygos korupcijai, o kokybė nenukentės. Atvirkščiai, valstybinė institucija parodys, kad jai rūpi kiekvienas gyventojas, kad ji nebijo iššūkių ir pagaliau prisimins, kad NŽT darbuotojai yra Valstybės pasamdyti tarnauti žmonėms.