Slaptai valdančiųjų ruošiamas planas dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimo, kuriame abejotinos ir su visuomene, kitų partijų atstovais, socialiniais partneriais neaptartos priemonės. Kokios? Kad ir lietuvių kalbos skaitmenizacija, kad ir vėjo jėgainės jūroje…

O kur dar Tūkstantmečio gimnazijos, mokyklų tinklo pertvarka, apie ką nei normaliai diskutuota, nei parengta strategija, nei aptarta su švietimo bendruomene, savivaldybėmis? Net ir pati koncepcija dar neišviešinta, o gal iki galo ir neparengta, tačiau reformą planuojama pradėti įgyvendinti šiais metais. Ar įvertino valdantieji, kaip veiks – kad ir Prienų rajone, kur nuo vieno krašto iki kito yra 70 kilometrų – jų planuojama Tūkstantmečio gimnazija?

Remiantis tuo, ką žinome, turėsime uždaryti tris rajone veikiančias ilgąsias gimnazijas. Turėsime, nes paralelių klasių ten tikrai nebus. Ir pamodeliuokime situaciją – jaunuoliai kiekvieną dieną bus vežami į pamokas po 30 kilometrų pirmyn ir 30 kilometrų atgal? Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kitose miesto tipo savivaldybėse tai gal ir yra tinkamas modelis, bet rajonų savivaldybėse... Ar tai galima vadinti regionų atskirties mažinimu? Manyčiau, priešingai – tai atskirties didinimas.

O ir pats teiginys – blogos ir geros mokyklos. O kas jas įvertino, ministre J. Šiugždiniene? Kuo remdamasi jas taip skirstote? Ar Jūs manote, kad laimingi tik tie, kurie pasiekia aukščiausių akademinių rezultatų mokykloje? O kur siekis, kad vaikas mokykloje jaustųsi gerai, kad mokykloje būtų atskleisti jo sugebėjimai vienoje ar kitoje srityje? Švietimo srityje tikrai daug problemų, bet ar nuo to reikia pradėti?

Ministrė A. Armonaitė viešai žada verslų atlaisvinimą, o Vyriausybės posėdyje to net nesvarsto. Pasitarimų metu merai, savivaldybių administracijų direktoriai, gydytojai kelia problemas dėl testavimų, siūlo palengvinimus vedant duomenis į bazes, prašo atsižvelgti į savivaldybių specifiką – kaip žirniais į sieną. Mokinius čia leis į mokyklas, čia jau ne. Ir pagaliau paskelbė, kad gali grįžti visi, bet… Iš vienos pusės, koks tikslas, likus mėnesiui, priimti tokius sprendimus ir dar su privalomu testavimu? Iš kitos – ilgosiose gimnazijose grįžta abiturientai, kuriems testuotis neprivaloma, o visiems kitiems mokinukams – privaloma. Matote logiką? O gal tik problemą? Chaotiškas grįžimas į mokyklas, užmetant atsakomybes savivaldybėms, tikrai labai abejotinas sprendimas. Ar nereikėjo jau anksčiau galvoti apie mokyklų atidarymą, bet be testavimo, tik su židinių valdymu? Vilniaus išgirtas kaupinių metodas netinka visai Lietuvai, nes nėra laboratorinių pajėgimų. O ir dabar, ruošiantis grąžinti vaikus į mokyklas, greitųjų testų, bent kol kas, nėra tiek, kiek norėtųsi.

Na, ir pabaigai – garsusis skiepų perskirstymas, Staigus sprendimas, kuris iš esmės nieko nepakeis, priimtas neapgalvotai. Na, gerai, suklydo, bet premjerė I. Šimonytė, kaip jau tapo įprasta, atsišaudo, klaidų nepripažįsta. Jautrumo, vadybos trūkumas ir visiškas visuomenės skaldymas. Juodųjų savivaldybių yra ir daugiau, tai gal reikėjo apgalvoti pagalbos sistemą, pritaikytą visoms „degančioms“ savivaldybėms. Ir negaliu nepaminėti politologo V. Valentinavičiaus komentaro apie pasipiktinusius merus, esą „klausimas, ar tai yra politinių taškų ieškojimas, ar rūpestis žmonių gerove“. Aš noriu šio politologo paklausti, ar jis bent kartą matė, kaip vyksta vakcinavimas, ar girdėjo nors vieną pokalbį su kviečiamu skiepytis aštuoniasdešimtmečiu, ar žino, ką reiškia sergančiam lėtine liga pagaliau sulaukti norimo skiepo? Atrodo, kad pro meilės kerus konservatoriams neprasimuša sveikas politologinis protas.

Linkiu, kad Vyriausybė neimituotų bendravimo su žmonėmis, savivaldos atstovais, o tą darytų nuoširdžiai, suderintų veiksmus tarpusavyje. Gal tada pavyks bent jau elegantiškiau spręsti problemas.