Jurgis Razma. Ką norim, tą darom

Tokia sparnuota fraze savo veiklą apibūdino Jaroslav Narkevič, tik tapęs susisiekimo ministru. Po kelių jo „ministeriavimo“ savaičių kilo skandalai dėl kelionių į užsienį, vakarienių už pavaldžių valstybės įmonių lėšas. Vėliau dar paaiškėjo, kad ministras turi butą Vilniuje, jį nuomoja, o pats neva „gyvena“ Seimo viešbutyje (tiksliau, ten gyveno jo dukra). J. Narkevič naudojosi mokesčių mokėtojų pinigais, bet atkakliai kartojo, kad tai – „jerunda“.

Gatvės, kurioje gyvena premjeras Saulius Skvernelis, remontui buvo skirta per 300 tūkst. eurų. Ir ministras, ir premjeras atkakliai tvirtino, kad jie nežinoję, kam, kokiam keliukui skiria lėšas.

J. Narkevič daugiau nei ketvirtį milijono eurų buvo skyręs ir keliui link jo sodybos Varnikų kaime asfaltavimui. Tik po to, kai žurnalistai ėmė domėtis dar vienu susisiekimo ministro „projektu“, J. Narkevič lėšų skyrimą atšaukė „dėl galimo interesų konflikto“. Sunkiai ministrui sekasi paaiškinti savo turtų kilmę, namo remonto aplinkybes.

Rinkimai artėja, todėl J. Narkevič dosniai išdalijo lėšas Trakų rajono savivaldybes keliams: gegužės 29 d. įsakymu – 582 tūks. Eur., birželio 1 d. įsakymu – 73 tūkst. Eur., birželio 5 d. įsakymu – 1 mln. Eur., birželio 17 d. įsakymu – dar 2,27 mln. Eur. Plius dar 2,155 mln. Eur. keliui Senieji Trakai–Senasis Tarpupis per LAKD, negana to birželio 18 d. įsakymu – dar 395 tūkst. Eur (13 pozicijų). Susumuokim ir gausime 6,5 mln. Eur. „apvalią sumelę“ – ir čia tik iš tų papildomai skirstytų 150 mln. Eur., skirtų koronaviruso Covid 19 pasekmėms mažinti. Akivaizdu, kad tai stipriai viršija Trakų rajono proporciją, kaip beskaičiuotum: ar pagal gyventojų skaičių, ar pagal kelių ilgį. Nepamirškime, kad ministras taip pat išskirtinai dosnus savo Trakų rajonui buvo ir skirstydamas pagrindines Kelių Priežiūros ir plėtros programos lėšas. Negalėtų skųstis Jaroslav Narkevič skirtomis sumomis Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybės, kur tarybose daugumą turi ministrą į Vyriausybę delegavusi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjunga.

Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kai kurie lėšų skyrimai Trakų bei Šalčininkų savivaldybėms atlikti pažeidžiant Vyriausybės (kurios nariu yra ir J. Narkevičius) nutarimą, sakantį, kad finansavimas turėtų būti skiriamas projektams, turintiems jau parengtus techninius projektus, jų rangos sutartys turi būti pasirašytos iki liepos 1-osios, o darbai atlikti iki lapkričio pabaigos. Kai kurie keliai Trakų ir Šalčininkų rajonuose šių sąlygų toli gražu neatitinka.

Todėl net Automobilių kelių direkcija ėmė protestuoti, pareiškusi, kad nepasirašys rangos sutarčių, nes nėra nei šių kelių projektų, nei jie įtraukti į prioritetinių projektų sąrašą.

Tokiai ministro „veiklai“, regis, pritaria ir premjeras S. Skvernelis. Jis nuolat kartoja, kad ministru pasitiki ir jokių priekaištų jam neturi.

Jei kai kam ir galėjo susidaryti įspūdis, kad vakarienės egzotiškuose kraštuose už pavaldžių valstybės įmonių lėšas yra niekai (arba, pasak premjero S. Skvernelio, „kotletų valgymas“), valstybės lėšų dalybos savo ir bendrapartiečių rinkimų apygardoms jau yra netiesioginė korupcija. Daugiau nei akivaizdu, jog taip bandoma papirkti rinkėjus, siekiant sau naudos – būti dar kartą išrinktu ir užsitikrinti kuo daugiau vietų Seime savo partijai.

Kas yra ministras? Išvertus iš lotynų kalbos šis žodis reiškia „tarnas“. Paskirtas ministru J.Narkevič davė priesaiką Lietuvai. Jis turi tarnauti visai valstybei, o ne vien savo apygardai tam, kad dar kartą būtų išrinktas.

Ar tokia J. Narkevič veikla neparodo, kad jis naudojasi savo tarnybine padėtimi, siekia asmeninės naudos? Skirdamas lėšas „saviems“ keliukams jis atima galimybę, finansavimą iš šimtų Lietuvos gatvių ir kelių, kur gyvenantys žmonės laukia ir nesulaukia remonto.

Ar tokiu būdu J. Narkevič nepamina ir duotos priesaikos „tarnauti Lietuvai“, ar jo veikla pirmiausiai nėra skirta tarnauti savo asmeniniams interesams?

Ar tai taip pat „jerunda“ premjerui S. Skverneliui? Toleruodamas tokią J. Narkevič veiklą S. Skvernelis parodo, kad, išasfaltavus jo „keliuką“, Vyriausybės vadovui tokia ministro veikla priimtina. Jei tai toleruoja ir valdančioji Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, ji taip pat parodo, kad ir jai priimtinas „ką norim, tą darom“.

Rinkėjams tai turėtų būti svarbus signalas. Prezidentas, regis, per švelniai pasakė, kad politinei atsakomybei reikalavimai nuleisti iki dugno. Padėtis daug grėsmingesnė – ši valdžia visa savo veikla apvaginėja rinkėjus. Frazė „ką norim, tą darom“ buvo ištarta ne šiaip sau.