Jurgita Šiugždinienė. Gatvė Žemųjų Šančių Nemuno krantinėje: „viskas teisėta“, bet ar tikrai teisinga?

Lygiai po mėnesio pagaliau sulaukiau Kauno miesto savivaldybės atsakymo į kreipimąsi „Dėl Nemuno Žemųjų Šančių krantinės rekonstrukcijos darbų“, kuriame raginau miesto merą suspenduoti gatvės Nemuno pakrantėje tiesimo projekto įgyvendinimą iki tol, kol nebus atsakyta į pagrįstai kylančias abejones dėl šio projekto.

Kaip ir tikėjausi, tai buvo tradicinis biurokratinis atsakymas, kurio pagrindinė mintis: „Viskas teisėta.“ Bet ar tikrai teisinga?

Savivaldybė vis dar vadovaujasi XX amžiaus vidurio urbanistiniu požiūriu

Tai, kad atsakymas gautas iš miesto ūkio tvarkymo skyriaus vadovo, rodo, kad savivaldybės vadovai miesto plėtrą supranta labai susiaurintai. Keista, kad veikdama XXI amžiuje savivaldybė vadovaujasi XX amžiaus vidurio supratimu, gatvę, atskiriančią upę nuo miesto, vadindama privalumu.

Tuo metu, kai pažangiuose Europos miestuose naikinamos transporto gatvės prie upių (taip jau eilę metų daroma Paryžiuje, Senos pakrantėje) bei pakrantės verčiamos išskirtinai pėsčiųjų zonomis ir parkais, Kauno miesto savivaldybė planuoja tiesti gatvę per vienintelį Šančiuose skverą, kad „pagerintų naudojimąsi žaliąja zona“.

Savivaldybė miesto bendruoju planu vadovaujasi selektyviai, imdama ne dokumento visumą, o tik tas vietas, kurios atitinka jos planus. Atsakyme teigiama: „Gatvės įrengimo tikslas – užtikrinti visiems miesto gyventojams patogų susisiekimą su Nemuno pakrantėje esančia žaliąja zona, kuriai (...) suteiktas skvero statusas.“ Kyla pagrįstas klausimas, ar nutiesti kelią – viena vienintelė galimybė pagerinti susisiekimą su žaliąja zona, skveru? Juk gatvės ne jungia, o skiria.

Beje, tame pačiame Bendrajame plane (skyrius – Reikalavimai funkcinių objektų naudojimui ir tvarkymui) vardinama: „Žemųjų Šančių gatvių tinklo („Kranto gatvių“) išsaugojimas, jų atvėrimas į Nemuno pakrantę.“ Taigi, sutvarkykime Kranto gatves, kurios įsiremia į Nemuno krantinę. Atverkime jas ir taip pagerinkime galimybes pasiekti krantinę, o ne užverkime betonine siena.

Beje, kitame savivaldybės puslapyje skelbiamame dokumente, kuriame taip pat vertinama esama teritorija, teigiama, kad „Napoleono poilsio ir rekreacijos zonos teritorija yra Žemuosiuose Šančiuose. Patogiai pasiekiama lengvaisiais automobiliais, tačiau nėra tinkamai išspręsta automobilių stovėjimo vietų problema“. Tai kaip čia yra? Patogiai ar nepatogiai? Gal reikia tik išspręsti automobilių stovėjimo problemą?

Jeigu aplinkai vertinimas nėra privalomas, vadinasi nereikalingas

Savivaldybė teigia, kad, vėlgi remiantis teisės aktais, „poveikio aplinkai vertinimas nėra privalomas“. Ar tikrai? Jeigu nėra privalomas, vadinasi nereikalingas? Bet sveika logika, specialistų skaičiavimai ir vertinimai sako ką kita. Pavyzdžiui, prof. Kęstučio Zaleckio atliktas tyrimas parodė, „kad naujoji gatvė savo srautu turėtų prilygti Neries krantinės gatvės atkarpai tarp Petro Vileišio ir Varnių tiltų“. Savivaldybė pamiršta, kad šiais moderniais laikais yra visiškai neatsakinga tiesti gatves „iš nuojautos“, tam reikalingi detalūs skaičiavimai ir pagrindimai. Mes negalime gyventi šia diena ir galvoti tik apie save.

Neatlikus tokių parengiamųjų darbų, kaip ir neparengus Bendrajame plane (tiksliau – 53 ir 54 jo punktai) nurodomo koncepcinio Šančių detaliojo plano, yra visiškai neatsakinga rengti tokius projektus. Visuomenės priešiška reakcija tai tik patvirtina.

Ar tikrai viešieji susirinkimai pateisina bendruomenių lūkesčius?

Savivaldybės nuomone, viskas teisėta: „Projektiniai pasiūlymai teisės aktų nustatyta tvarka buvo viešinami Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje, visuomenė buvo supažindinta (...) viešo susirinkimo metu.“ Ar niekam nekyla klausimas: kam reikalingi viešieji susirinkimai, jeigu, net turint virš penkių tūkstančių parašų, gyventojų nuomonės nepaisoma ir su jai net nediskutuojama? Koks tada tokių susirinkimų tikslas?

Gatvės tiesimas skvere prieštarauja rekreacinei skvero prigimčiai tiek fiziškai, tiek logiškai, o savivaldybė savo atsakyme tai vadina privalumu. Stebina, kad savivaldybė sau leidžia žiūrėti į miestiečius kaip į nieko nesuprantančius, siūlydama taršą didinančias priemones rekreacinėje zonoje ir tai vadindama „pagerinimu“.

Žemųjų Šančių bendruomenei Pelenės vaidmuo

Beje, Žemųjų Šančių gyventojams pateikus prašymą įregistruoti iniciatyvinę grupę ir surinkti parašus dėl galimybės inicijuoti apklausą dėl gatvės tiesimo tikslingumo Šančiuose, buvo gautas Savivaldybės administracijos direktoriaus atsakymas, kad reikia „įregistruoti iniciatyvinę grupę ir atlikti apklausą visoje Kauno miesto teritorijoje“. Vadinasi, per du mėnesius apklausti ne mažiau kaip penkis procentus balsavimo teisę turinčių Kauno miesto gyventojų (apie 14 500 gyventojų).

Tokio sprendimo argumentai nepateikti. Dar gerai, kad dėl apklausos iniciavimo ne visos Lietuvos paprašyta atsiklausti. Manau, kad situacija verta teisininkų ir savivaldos ekspertų atidesnio žvilgsnio. Visi suprantame, kad bendruomenės neturi nei patirties, nei resursų atlikti tokios apimties apklausas. Juolab, kad parašai turi būti surinkti fiziškai, pasirašytinai, surašant asmens dokumento duomenis. Ir tai tik apklausos inicijavimui. Čia jau tikra pelenės istorija - sunešioti kurpaites, atskirti pelus nuo grudų...

Ar tai sąžininga Šančių ir visos Kauno bendruomenės atžvilgiu? Ar tikrai mes taip bendraujame su Lietuvos bendruomenėmis?