Jurgita Šiugždinienė. Geri mokyklų vadovai – aukso vertės. Kodėl jų trūksta?

Ar dažnai susimąstote, kas geriausias šalies mokyklas išskiria iš kitų? Argumentų ir nuomonių gali būti įvairių, bet visada rasime vieną bendrą vardiklį – mokyklos vadovą. Visgi šiandieninė situacija mokyklų vadovų pozicijose kelia nerimą – beveik 300 ugdymo įstaigų Lietuvoje neturi nuolatinio direktoriaus. Kodėl kai kurioms mokykloms taip sunkiai pavyksta rasti vadovą?

Mokyklų vadovų teigimu, labiausiai galimus pretendentus vadovauti mokykloms atbaido mažas atlyginimas, didelė atsakomybė ir kadencija. Tačiau tai tik pats priežasčių paviršius, pabandykime nerti giliau ir pasižiūrėkime, kodėl dalis mokyklų neturi nuolatinių vadovų, kurie formuoja strategiją, kuria bendrą organizacijos kultūrą ir vertybes, nuo kurių didele dalimi priklauso, kiek laisvės turės mokytojai ir kokie bus ugdymo rezultatai. Stiprus mokyklos vadovas daro didžiulę įtaką bendrai organizacinei kultūrai, mokytojų motyvacijai, tobulėjimui bei ugdymo pažangai.

Vadovų teko laukti ir šešis mėnesius

Pradėsiu nuo to, kad pati mokyklų vadovų atranka kelia rūpesčių. Šiuo metu kompetencijų vertinimo eilės Nacionalinė švietimo agentūroje laukia net 450 pretendentų. Šiemet paskelbta daugiau nei 300 konkursų, išrinkti 79 nauji vadovai, pratęsta 4 vadovų kadencija. Vidutiniškai kasmet vyksta apie 350 konkursų, neskaitant kartojamų procedūrų dėl neįvykusių konkursų. Iš viso šalyje yra apie 2000 ugdymo įstaigų.

Nuo kovo 22 d. Nacionalinės švietimo agentūros vertintojų, kurie analizuos pretendentų į ugdymo įstaigų vadovus kompetencijas, padaugės. Pretendentus vėl vertins 19 vertintojų, turinčių psichologinių, personalo ir žmogiškųjų išteklių vadybos patirties bei vadovavimo ugdymo įstaigoms patirties. Kurį laiką jų buvo tik vienuolika.

Pagal Švietimo įstatymą, paskelbus mokyklos vadovų konkursą, atranka turi įvykti ne vėliau kaip po 4 mėnesių. Tai yra ilgas laikotarpis, o dėl pandeminės situacijos susidarė dar ilgesnės kompetencijų vertinimo laukiančių vadovų eilės.

Prognozuoju, kad šio proceso „kamštis“, susidaręs kompetencijų vertinimo srityje dėl pandemijos, turėtų pranykti per 3 mėn., jei vertinimai ir toliau vyks nuotoliniu būdu. Visgi, net ir keturių mėnesių terminas yra labai ilgas ir būtina ieškoti galimybių jį sutrumpinti.

Ar blogai 5 metų kadencija?

Mokyklų vadovai skiriami 5 metų kadencijai. Dažnai girdžiu replikas, kad kadencijos atbaido būsimus vadovus, kad toks laikas per trumpas naujam vadovui sustyguoti mokyklą pagal savo grojaraštį.

Tačiau pasibaigus valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo penkerių metų kadencijai, jis gali būti be konkurso skiriamas antrajai penkerių metų kadencijai, jeigu jo metų veikla kiekvienais metais buvo vertinama labai gerai arba gerai. Tai yra akstinas vadovui rūpintis, kad jo veikla būtų vertinama palankiai ir jis galėtų tęsti pradėtus darbus.

Visgi, nemanau, kad mokyklos vadovo sutarties pratęsimas be konkurso ilgesniam nei dviejų kadencijų periodui būtų teisingas sprendimas. Auga nauji specialistai, savo veikloje puikius pasiekimus demonstruoja mokytojai. Kokia bus jų motyvacija, jei žinos, kad mokyklų direktoriai paskiriami neribotam laikui, o pasitrauks tik išeidami į pensiją?

Kas kelia nerimą vadovams?

Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinė sąjunga kartu su Lietuvos pagrindinių mokyklų asociacija vasarį atliko apklausą, kuri atskleidė opius ikimokyklinio ugdymo įstaigų, mokyklų vadovų darbo aplinkos aspektus.

Apklausoje dalyvavo 199 gimnazijų, progimnazijų, pagrindinių ir pradinių mokyklų, darželių bei kitų švietimo įstaigų vadovai, o tai yra daugiau kaip 12 proc. visų švietimo įstaigų vadovų.

Apklausos rezultatai rodo, kad daugiau kaip 60 proc. vadovų darbo santykiuose su darbdaviu patiria emocinę įtampą, psichologinį spaudimą ir/arba diskriminaciją.

Vadovams labiausiai nerimą kelia atsakomybės apimtis (59 proc.), didelis darbo krūvis (46 proc.), nustatytos kadencijos (34 proc.), politikų kišimasis į įstaigos vadovo veiklą (22 proc.), neobjektyvus vadovo veiklos vertinimas (20 proc.), vadovo kompetencijų vertinimo procedūros (19 proc.), konkurso į švietimo įstaigos vadovo pareigas procedūros (14 proc.)

Atsakomybės direktoriams nepavyks išvengti, tokia visų vadovų dalia ir su tuo reikia susitaikyti. Tačiau atsakomybė turi būti adekvati atlygiui. Tai, kad politikai, ypač mažesniuose miestuose, neduoda ramybės direktoriams, irgi girdėta, ir tai nedaro garbės žmonių renkamiems politikams.

Kaip galime pakeisti situaciją ir turėti daugiau gerų vadovų?

Pirmiausia, būtina žymiai daugiau dėmesio skirti vadovų karjeros planavimui, mentorystei. Jeigu vadovų karjera būtų planuojama, tai geras vadovas, pabaigęs savo dešimties metų darbus vienoje mokykloje, galėtų būti skiriamas padėti kitai mokyklai, kuriai sekasi kiek prasčiau. Žinoma, vadovas turi pats to norėti, tokia rotacija tikrai negali būti privaloma.

Vadovų paieška ir būsimų lyderių identifikavimas turėtų būti nuolatinis procesas. Labai svarbu skatinti savivaldybes ir švietimo įstaigų vadovus pastebėti ir padrąsinti lyderystės ir vadovavimo gebėjimų turinčius viduriniosios grandies vadovus (pavaduotojus ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjus) ar mokytojus.

Taip būtų galima pradėti formuoti potencialių vadovų korpusą (deja, Švietimo įstatyme jis nepatraukliai pavadintas rezervu). Mokyklų savininko atstovai turėtų kalbėtis su kiekvienu vadovu – nustatant tikslus, aptariant karjeros perspektyvas. Geras vadovas turi būti tikras, kad pasibaigus jo kadencijai, jis nebus pamirštas ir jo laukia kita galimybė. Kiekvienas mokyklos vadovas savivaldybei ir šaliai – aukso vertės.

Ne visi vadovai turi stiprias organizacines ir vadovavimo kompetencijas. Privalome užtikrinti, kad nacionaliniu mastu veiktų programa, kuri suteiktų galimybę vadovams sustiprinti vadovavimo kompetencijas. Labai svarbu, kad aktyviai veiktų vadovų asociacija ir vadovų klubai, kuriuose būtų dalinamasi patirtimi, kartu sprendžiamos problemos. Tokios veiklos turėtų būti remiamos ir skatinamos savivaldybių.

Mokyklos vadovo atsakomybė – didžiulė, atlygis taip pat privalo motyvuoti ir būti adekvatus priskirtai atsakomybei. Mokyklos vadovo pareiginės algos koeficientas turėtų būtų 40 proc. didesnis už didžiausią mokytojo koeficientą. Kitaip visada bus naudingiau dirbti mokytoju ar pavaduotoju – atsakomybė mažesnė, o atlygis labai panašus.

Kaip tai įgyvendinti?

Arčiausiai mokyklų ir jų vadovų yra savivaldybės. Profesionalaus rūpesčio ir tiesioginio kontakto su vadovais labai reikia šiame lygmenyje. Tačiau darbo su vadovais politiką formuoja ministerija. Mano tikslas, kad Nacionalinėje švietimo agentūroje būtų suburta stipri mokyklų vadovų paramos grupė (kompetencijų centras), kuri teiktų visą reikalingą paramą savivaldybėms ir mokykloms vadovų grandies stiprinimo klausimais.

Pirmiausia, vadovų atranka turi būti vykdoma greičiau. Antra, būtina parengti vadovų karjeros planavimo gaires, kompetencijų vertinimo metodiką, siūlymus vadovų korpuso formavimui. Būtina glaudžiai dirbti su savivaldybių švietimo skyriais teikiant jiems pagalbą ir konsultacijas. Trečia, vadovams būtina suteikti daugiau laisvės formuojant komandą, pasirenkant pavaduotojus.

Reikia svarstyti ir Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos vaidmens stiprinimą – galimai deleguoti vadovų mokymų poreikių tyrimus, mokymų organizavimą, kai kurias kompetencijų vertinimo funkcijas. Reikia ir daugiau skaidrumo bei viešumo. Atlikus metinių švietimo įstaigų vadovų užduočių analizę, skelbti metinio vertinimo užduočių rekomendacijas ir geruosius pavyzdžius.

Galiausiai, EBPO ataskaita TALIS ir kita tarptautinė informacija liudija: mums laikas kiek rimčiau peržiūrėti ir mokyklų vadovų funkcijas ir atsakomybes, įrodant, kad mes jais pasitikime, todėl būtina subalansuoti administracines ir lyderystės funkcijas, suteikiant vadovams daugiau savarankiškumo.

Šiuos ir kitus darbus esame nusimatę Vyriausybės programoje ir priemonių plane, kurį galima rasti ir svetainėje.