Tai yra arba parlamentaro iniciatyva, arba pavedimas iš koalicijos. Bet kuriuos atveju Vyriausybė gali pasinaudoti šia iniciatyva ir įvesti visuotinį automobilių mokestį.
S. Brunza galėjo būti paprašytas
Socialdemokratai žaidžia gerojo caro žaidimą, kai nepopuliarius ir visuomenei nepatinkančius dalykus pristato kažkokie trečiojo plano veikėjai, o premjeras tik praneša apie atlyginimų didinimą, pensijų atstatymą ir sako kalbas atidarymuose.
Lygiai taip ir šįkart, automobilių mokesčio įstatymą Seime užregistravo eilinis Seimo narys. Ir žiūrėk, taip visai netyčia, daug nediskutuojant, jau mokestis ir įvestas nuo sausio 1 d. Panašiai atsitiko su PVM didinimu karšto vandens ir šildymo vartotojams nuo liepos 1 d.
Vyriausybė pritrūko pinigų
Nors dabartinis Premjeras prieš keletą metų aktyviai kritikavo „naktinę mokesčių reformą“ ir lankėsi turgininkų mitinguose aktyviai žadėdamas panaikinti „bloguosius įstatymus“, nieko panašaus neįvyko Nei vienas įstatymas, kuris buvo priimtas 2009 m. krizės metu, šios Vyriausybės nebuvo atšauktas. Priešingai, mokesčiai didinami, žinoma, socialdemokratiškai tuo pačiu įvedant lengvatų kai kurioms verslo grupėms. Štai PVM gyventojams už šildymą padidintas, o viešbučiams sumažintas.
Premjeras kartu su finansų ir susisiekimo ministrais yra ne kartą viešai pasisakę už automobilių mokestį, tačiau jie patys vengia pristatyti savo planus.
Susisiekimo ministras viešai kelia automobilių mokesčio idėją, siekdamas padidinti pinigų maišą, kad kelininkams būtų užsakymų. Tam pritaria ir buvęs susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius. Keliai turėtų būti finansuojami iš degalų akcizo, tačiau tam skiriama vos 55 proc. Anksčiau buvo 80 proc., bet politikai vis randa „geresnių“ tikslų, kam skirti likusius pinigus, na pavyzdžiui, kompensuoti biudžeto praradimus iš lengvatos viešbučiams.
Automobilių mokestis nebūtinai tektų keliams
Socialdemokratai labai mėgsta kartoti, kad jie yra už paprastą žmogų, tačiau savo sprendimais nuolat tą paprastą žmogų skriaudžia. Valdančiųjų padidintas PVM už šildymą bus didžiausia našta vidurinei klasei, kuri gyvena butuose. Lygiai tas pat ir su automobilių mokesčiu. Daugiausiai būtų apmokestinami ne nauji automobiliai, o seni, kuriais važinėja žmonės, kurie neišgali važinėti naujais.
Ponas Brunza teigia, kad visi pinigai iš automobilių mokesčio tektų keliams remontuoti, bet kas gali garantuoti, kad vėliau nebūtų nuspręsta dalį surinktų pinigų perkelti kitoms reikmėms? Taip jau nutiko su degalų akcizu, nors turėjo visi pinigai keliauti keliams? Taigi tai dar vienas eilinis šios Vyriausybės mokesčių didinimas ir keliai čia mažai ką turi bendro.
Ar įvedus automobilio mokestį padaugės teisingumo?
Automobilių mokestis yra neteisingas savo prigimtimi. Juk neturime pagalvės mokesčio. O juk galėtume. Kodėl neturime? Todėl, kad toks kadaise kitose valstybėse egzistavęs mokestis yra neteisingas pačia savo prigimtimi. Neteisinga reikalauti mokesčio už tai, kad esi gyvas, nes ne visi gyvi turi pajamų. Ne visi gyvi yra pajėgūs jų turėti ir, svarbiausia, ne visų asmenų pajamos vienodos (t.y. ne visi vienodai pajėgūs susimokėti mokestį).
Visiškai analogiškas yra ir automobilio mokestis. Yra automobilių, kurie kai kuriuo metu nenaudojami (sezoniškai naudojami automobiliai). Yra sugedusių ir ilgai neremontuotų automobilių. Ir apskritai ne visi automobiliai yra vienodai intensyviai naudojami, ne vienodą naudą neša žmonėms.
Kodėl pensininkas tris kartus per metus nuvykstantis į sodą ir kartą aplankyti kapų turi mokėti tiek pat kaip žmogus per mėnesį pralekiantis penketą tūkstančių kilometrų? Pirmajam šis mokestis yra drakoniškas, verčia atsisakyti automobilio, o antrajam nejuntamas. Apmokestinimas gali versti žmones visai atsisakyti savo automobilio. Argumentas, kad jis nebus itin didelis yra ciniškas ir nejautrus, nes mažas pajamas turintiems, ar jų netekusiems, 50-100 eurų mokestis tikrai nėra mažas. Kodėl pajamų netekęs žmogus turi parduoti savo automobilį ir bent retkarčiais nuvykti ten, kur nori su visa šeima ir taip net pataupyti? Ar valdantieji to siekia?
Man teko kurį laiką gyventi Vokietijoje, kuomet praėjusio amžiaus devinto dešimtmečio viduryje lygiai tokio pat privačių automobilių mokestį buvo užsimojusi įvesti šios šalies Vyriausybė. Būtent to mokesčio neteisingumas tuomet buvo ypač pabrėžiamas. Šioje gerus automobilius mylinčioje šalyje protestų mastas buvo toks didelis, kad mokestis taip ir liko neįvestas. Ar ne taip pat turime elgtis ir mes? Žmonės neprieštarauja mokesčiams, kai juos laiko teisingais, tačiau būtina priešintis kai tai tėra nemotyvuotas pinigų paėmimo būdas.