Žemės ūkio ministerijai minėti projektai nebuvo pateikti derinti, nors Vyriausybės darbo reglamente nurodyta, kad dėl Vyriausybei teikiamų teisės aktų projektų turi būti gautos išvados iš suinteresuotų institucijų dėl teisės aktų projektų, susijusių su šių institucijų kompetencija.
Priėmus šių įstatymų pakeitimus žemdirbiams būtų parištas dar vienas akmuo po kaklu, nes uždedami papildomi mokesčiai už naudojimąsi keliais.
Kelių įstatymo 20 straipsnį numatoma papildyti 11 dalimi, kurioje sugriežtinami reikalavimai važiuoti keliu didžiagabaritine technika, nenumatant jokių lengvatų specifinei žemės ūkio technikai.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 2 priedėlyje numatyti Kelių naudotojo mokesčio ribiniai tarifai didinami transporto priemonėms, kurių valdytojai – žemės ūkio veiklos subjektai (vietoj 300-1200 Lt numatoma 800-2000 Lt).
Be to, projekto 3 priedėlyje įvedami nauji mokesčio ribiniai tarifai už naudojimąsi keliais didžiagabaričiais traktoriais ir savaeigėmis mašinomis ar jų junginiais.
Jei šis projektas būtų priimtas, ūkininkams važiuojant į laukus su daugeliu žemės ūkio mašinų (sėjamosiomis, žemės dirbimo mašinomis, purkštuvais, kombainais ir kt.), kurių transportinis plotis yra didesnis kaip 2,55 m., tektų mokėti mokesčius, kurių anksčiau nebuvo.
Kodėl atsirado šie pakeitimai itin nepalankūs žemdirbiams? Vyriausybei nepavykus prastumti idėjos kelių priežiūrai nurėžti apie 600 mln. litų iš Kaimo plėtrai numatytų ES asignavimų ir nenorint didinti iki 60 proc. Kelių fondo dalies kelių priežiūrai, sumanyta trūkstamas lėšas surinkti iš žemdirbių, kurie su savo didžiagabaritine technika labai mažai naudojasi keliais. Žemdirbiai daugiausiai į kelius išvažiuoja tik kai reikia pervažiuoti iš vieno lauko į kitą.
Kelių eismo taisyklių 213 punktas suteikia kai kurias lengvatas žemdirbiams važiuojant didžiagabaritėmis mašinomis tiek šviesiuoju, tiek tamsiuoju paros metu. Pločio ar ilgio apribojimai šiame punkte nenumatyti. Numatomi pakeitimai žemdirbiams vėl sudarytų naujų apribojimų, juo labiau, kad pagal Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą traktoriams, savaeigėms mašinoms ir jų junginiams įvedami nauji mokesčiai už didesnius negu leidžiama matmenis, priklausomai nuo traktoriaus gabaritų, metinis kelių mokestis gali siekti nuo 583 iki 2214 litų.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/76/EB nustato, kad transporto priemonė yra ,,motorinė transporto priemonė arba sekcijomis sujungiama transporto priemonė, skirta naudoti arba naudojama kroviniams keliais vežti, kurios pakrautos maksimalus leistinas svoris yra daugiau kaip 3,5 tonos“. Pažymėtina tai, kad ši direktyva nėra taikoma traktoriams ir savaeigėms mašinoms. Tiek pagal šią direktyvą, tiek pagal kitus ES ir Lietuvos teisės aktus (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą) traktoriai ir savaeigės mašinos nepatenka į motorinių transporto priemonių kategoriją. Akivaizdu, kad įstatymo projektai neatitinka minėtos direktyvos ir kitų teisės aktų ir nėra teisinio pagrindo įvesti minėtus mokesčius, susijusius su traktoriais ir savaeigėmis mašinomis.
Žemės ūkyje turimi traktoriai ir savaeigės mašinos sudaro daugiau kaip 90 proc. nuo bendro jų skaičiaus, šios srities teisinio reglamentavimo klausimai nuolat sulaukia žemdirbių nepasitenkinimo ir audringos reakcijos.
Manau, kad Vyriausybė, siekdama padidinti finansavimą kelių priežiūrai eina lengviausiu keliu, nuskriaudžiant žemdirbius. Susisiekimo ministerija turėtų ieškoti kitų šaltinių siekiant padidinti finansavimą kelių priežiūrai, nedidinant žemdirbiams mokestinę naštą, kuri pastaraisiais metais vis didėja.