Karolina Štelmokaitė. Žalieji valdys Vokietiją?

Vis labiau realu, kad nuo rudens Vokietiją, galingiausią Europos šalį, valdys Žalieji, o Angelą Merkel pakeis 40-metė žalioji Annalena Baerbock. Tokį scenarijų rodo naujausios apklausos. Už Žaliųjų partiją ketina balsuoti 28% vokiečių, o krikdemų populiarumas susitraukė iki 21%, dar blogesnės naujienos socdemams – už juos pasirengę balsuoti 13% rinkėjų.

Kodėl taip atsitiko? Todėl, kad Vokietijos Žalieji surado auksinę formulę: jie atstovauja naujosios vokiečių kartos žaliąsias ir progresyvias idėjas, ir, tuo pačiu, atsisakė fundamentalizmo ir tapo nuosaikia, sistemine, patikima partija, kuri nesikoncentruoja tik į klimato kaitos problematiką, o turi plačią XXI amžiaus realijas atitinkančią programą. Įskaitant ekonominę, kur jie propaguoja Vokietijos transformaciją į klimatui neutralią ir skaitmenizuotą ekonomiką.

Ta transformacija būtina Vokietijos lyderystei išlaikyti, nes senajam sunkiosios pramonės modeliui vis sunkiau konkuruoti. „The New York Times“ tokį siūlomą pokytį apibūdina perėjimu nuo dyzelinio mersedeso prie elektrinės teslos.

Žalieji turi ir labai aiškią užsienio politikos darbotvarkę, kuri itin artima Lietuvos užsienio politikos supratimui. Žalieji atsisakė naivaus anti-amerikietiškumo ir dabar tvirtai remia NATO. Taip pat tikėtina, kad Žaliųjų valdoma Vokietija, ko gero, vykdys daug griežtesnę politiką Rusijos, Kinijos ir kitų autoritarinių valstybių atžvilgiu. Apskirtai užsienio politikoje bus iškelta žmogaus teisių dimensija. Kadangi Žalieji itin akcentuoja žaliąjį, nuo iškastinio kuro nepriklausomą ekonomikos kursą, tai, ko gero, reiškia mirties nuosprendį NordStream2 projektui, prieš kurį ši partija pasisakė nuo pat pradžių.

Šiek tiek apie potencialią Vokietijos kanclerę Annalena Baerbock. 40-metė tikriausia bus vienintelė moteris kandidatė, kuri varžysis perimti Angelos Merkel postą rugsėjo rinkimų metu. Nuo 2018 m. ji yra partijos bendrapirmininkė (Žalieji turi tradiciją turėti abiems lytims atstovaujančius primininkus). Savo karjerą Annalena pradėjo Briuselyje, dirbdama padėjėja Europos Parlamento Žaliųjų frakcijos narės biure. Nuo 2013 m. tapo Budestago nare. Ji yra viena iš dabartinės Žaliųjų užsienio politikos programos architekčių – būtent ji labai prisidėjo prie to, kad Žalieji Vokietijoje yra labiausiai Vladimirą Putiną ir jo NordStream2 dujotiekį kritikuojanti politinė jėga.

Pabaigai: atrodo, kad Europos politikoje akivaizdžiai kyla nuosaikios žaliosios partijos – jos jau įeiną į šešias ES vyriausybes. Ir turbūt galima drąsiai sakyti, kad ši tendencija Europoje tik stiprės.