Į aplinkosaugos sritį pasukau su Laisvės partija, ruošiantis 2020 m. Seimo rinkimams. Rašant rinkimų programą ėmiausi atsakomybės už aplinkosaugą. Ši sritis rūpi ir domina jau seniai. Visada ieškojau sprendimų savo kasdienybėje – kaip vairuoti mažiau taršų automobilį, teisingai rūšiuoti, vengti vienkartinio plastiko, o čia atsirado proga šiuos klausimus nagrinėti plačiai bei realiai prisidėti prie problemų sprendimo. Patirtis ekonomikos srityje papildo sprendimų paiešką ir padeda su įvairiapusišku jų vertinimu.
Rengiant Laisvės partijos rinkiminę programą teko susitikti tiek su įvairių aplinkosaugos sričių profesionalais, tiek su entuziastais, skiriančiais tam visą savo laisvą laiką. Nuolatinį bendravimą su aplinkosaugininkais tęsiu ir būdamas Seime, tad per daugiau nei pusę metų sukauptą žinių ir pažinčių bagažą norėjosi išsaugoti suburiant į vieną vietą. Taip gimė žaliųjų idėjų vieta „Aplinkosaugos HUB“ – virtuali bendruomenė, skirta telktis, diskutuoti ir ieškoti sprendimų su aplinka susijusioms problemoms.
Labai svarbu, kaip mes žiūrime į šių problemų sprendimą. Ekonomikoje laisva rinka pati gali reguliuoti ir išspręsti daugybę klausimų, atrasti balansą tarp to, ko ir kiek reikia ar nereikia. Tačiau aplinkosauga tuo yra išskirtinė sritis, nes yra pažymėta vadinamosios bendrųjų išteklių tragedijos, kuomet, nesant aiškių nuosavybės teisių, dalis bendruomenės narių siekia padidinti savo gaunamą naudą iš viešųjų gėrybių, taip kurdami neigiamą poveikį visai ekosistemai ir mažindami to ištekliaus prieinamumą kitiems.
Neužtenka į aplinkos apsaugą žiūrėti per individualistinę prizmę, kurti „žalio“ gyvenimo įvaizdį socialiniuose tinkluose – būtina reikalauti esminių pokyčių iš verslo, pramonės, valstybinių institucijų bei bendrapiliečių. Žinoma, niekas nesako, kad nereikia pradėti nuo savęs ir keisti savo įpročių – tai yra būtina, bet po vieną pasaulio nepakeisim.
Tarp pagrindinių aplinkosaugos temų, kurioms teikiu prioritetą tiek „Aplinkosaugos HUB“, tiek asmeninėje politinėje darbotvarkėje – atsinaujinantys ištekliai ir energetika, klimato kaita, miškai ir saugomos teritorijos bei atliekų tvarkymas. Aplinkosauginių problemų sprendimą ypatingai sulėtina tam tikros veiklos, kuriose išvengiama prisiimti kaštus, pavyzdžiui, į mineralinių trąšų kainą neįskaičiuojamos išlaidos, skirtos užterštų vandens telkinių valymui.
Tas pats galioja ir kertant miškus, kuomet ne tik gaunamos pajamos, bet ir sumažinamos aplinkinių rekreacijos galimybės, arba verslinės žuvininkystės srityje, kuomet beatodairiškai išgaudant žuvis neįvertinami jų įveisimo kaštai. Miestuose su šia problema susiduriama vystant nekilnojamąjį turtą, kai naujų gyvenamųjų namų sąskaita netenkama dalies miesto želdynų. Tokias situacijas, ekonomiškai mąstant, padėtų išspręsti teisingas kaštų paskirstymas.
Kaip vieną iš galimų sprendimų aplinkos taršos mažinimui, siūlau išplėstą depozito sistemą, į kurią būtina įtraukti stiklo tarą, o netolimoje ateityje – sukurti specifinę depozito sistemą padangoms, kurios sudaro milžinišką dalį miškuose nelegaliai išmetamų atliekų. Siūlymai didinti baudas už miškų teršimą statybinėmis ir kitomis atliekomis teigiamo rezultato nesukurs – teoriškai egzistuojanti galimybė nubausti pažeidėjus visuomenę ramina nebent emociškai, tačiau atsiradus plastiko depozito sistemai sumažėjusi plastiko tarša rodo, kad realios priemonės gali būti kiek kitokios.
Plastiko butelių miškuose yra santykinai mažai, o tokių aplinkos tvarkymo akcijų kaip „Darom“ metu su komanda maišus pildėme beveik išimtinai stiklo atliekomis. Praėjusioje Seimo kadencijoje nebuvo pritarta užstato sistemos plėtrai, manyta, kad prekybos vietose nebus galimybės laikyti stiklo tarą, ji brangs, reikės įsigyti naujus, stiklui pritaikytus taromatus. Taip, visa tai yra tiesa, šias lydinčias problemas tektų spręsti, tačiau jeigu ieškome sprendimo, kaip apsaugoti gamtą nuo stiklų atliekų, šis būtų veiksmingiausias.
Politikas pripažįsta, kad aplinkosauginiai klausimai reikalauja ypač ilgų diskusijų, nes tai – sritis, kurioje išsprendus vieną problemą, lengvai gali iškilti nauja. Jo įsteigtas idėjų centras „Aplinkosaugos HUB“ sieks šias diskusijas paversti rezultatais – čia susibūrę žmonės dalinsis ekspertinėmis žiniomis ir ieškos racionalių sprendimų. „Aplinkosaugos HUB“ tikslas – kalbėtis su žmonėmis, kurie supranta, o ne pyktis komentaruose. Mes norime būti tokia vieta, kurioje galima rasti ekspertus, argumentus ir už, ir prieš, taip kuriant išdiskutuotus sprendimus.
Pirmasis Aplinkosaugos HUB gyvas susitikimas – liepos 12 d. 18 val. Vilniuje, bare „Paviljonas“ (Pylimo g. 21B). Renginys atviras visuomenei, taip pat bus transliuojamas Laisvės partijos Facebook paskyroje.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.