Koronaviruso pandemija koreguoja tiekimo grandines, per kurias gaminamos ir transportuojamos pasaulio maisto prekės. Yra ir dar vienas gyvybiškai svarbus faktorius, įtakojantis pasaulio žemdirbystę – sausra, apėmusi pietinius Europos, Juodosios ir Viduržemio jūrų regionus, Pietų Ameriką.
Ukrainoje vandens atsargos siekia žemiausią lygį per šešerius metus, pietinėse Vokietijos žemėse džiūsta net miškai.
Sausros poveikį matome ir Lietuvoje: dirbant laukus kyla dulkių audros, hidrologinė sausra nusekino upes. Artimiausi mėnesiai yra kritiniai kviečių auginimui, nes javų augimui itin svarbus drėgmės kiekis ir oro temperatūra.
Kaip į šią situaciją reaguoja pasaulis?
Visur tvyro nerimas, ar bus pakankamai maisto atsargų, ar išliks galimybė jį pristatyti vartotojams. Nepamirštos ir maisto kainų krizės 2008 ir 2011 metais, kai pašokusios kainos sukėlė politinį bei ekonominį nestabilumą visame pasaulyje.
Ryžiai brangsta trečią mėnesį iš eilės. Didžiausia jų eksportuotoja Indija sustabdė pardavimus į užsienį dėl darbo jėgos trūkumo ir logistikos problemų. Trečias pagal dydį pasaulyje ryžių eksportuotojas Vietnamas taip pat apribojo pardavimus.
Tai vyksta tuo pat metu, kai auga paklausa, nes žmonės skuba pildyti atsargas, stengdamiesi kuo daugiau sėdėti namuose. Dar padidindamos šį spaudimą, Rusija, Kazachstanas ir Vietnamas siekia užsitikrinti vidaus tiekimą apribodamos eksportą.
Kol kas pasižvalgę po Lietuvos maisto prekių lentynas krizės požymių nematome. Tačiau pasaulinės rinkos tendencijos kelia nerimą: kaip atlaikys išbandymą karantinu mūsų valstybė, neturėdama maisto rezervo, neskatindama vietos žemdirbių ir perdirbėjų – juk pirkimai į atsargas ne tik padėtų gamybos nuosmukį išgyvenantiems pieno ar mėsos perdirbimo sektoriams, bet ir ūkininkams.
Pasaulio prekybos organizacijos specialistai nuogąstauja, kad dėl COVID-19 pandemijos 2020 m. tarptautinės prekybos mastai gali sumažėti nuo 13 iki 32 proc. Nors 2021 m. tikimasi prekybos atsigavimo, tačiau tai priklausys nuo bendros protrūkio trukmės ir politinių priemonių veiksmingumo bei nuo to, kaip ekonomiką paveiks finansinių paramos priemonių taikymas.
Viena tokių finansinių priemonių būtų ir aktyvus svarbiausių maisto produktų kaupimas panaudojant valstybės rezervą, intervencinius pirkimus ir trumpąsias tiekimo grandines. Šiandien niekas nežino, kiek dar tęsis sumaištis rinkose ir logistikoje.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.