Kęstutis Bacvinka. Ar Lietuvą paversime CO2 saugykla

Seimas jau nuo pavasario sesijos vis atidėlioja ir iki šiol nepriima naujos redakcijos Žemės gelmių įstatymo. Būtent šiame įstatyme numatyta drausti žemės gelmėse saugoti anglies dioksidą. Nors diskusijos dėl CO₂ laidojimo vyksta jau kuris laikas, aišku viena – šie ketinimai kertasi su visuotine žmonių gerove ir kelia grėsmę aplinkai, bei geriamo vandens ištekliams.

Atidėtas įstatymo priėmimas

Priimant naujos redakcijos Žemės gelmių įstatymą buvo nutarta įkelti naują nuostatą, kad natūraliose žemės ertmėse nebūtų galima saugoti anglies dioksido. Tai padaryti paskatino specialistų, mokslininkų pateikta informacija, kad CO₂ saugojimas yra kol kas neprognozuojamas ir kelia daug rizikų.

Pagal esamas JAV ir Europos Sąjungoje technologijas anglies dioksidas iš pramonės įmonių yra surenkamas ir vamzdžiais patalpinamas į požemines saugyklas. Anglies dioksido saugojimui paprastai parenkami sūrūs vandeningi sluoksniai, išeksploatuoti naftos ir dujų telkiniai.

Patalpinus anglies dioksidą į 800 m gylį slėgiu iki 240 atmosferų dujos įgyja skystą pavidalą. Esant tokiam spaudimui ši atlieka gali patekti į kitus požeminio vandens sluoksnius, padidinti požeminio vandens rūgštingumą, mineralizaciją ar mobilizuoti metalus. Nors požeminis geriamas vanduo ir CO₂ geologinės saugyklos yra skirtinguose žemės lygiuose, tačiau vykstant klimato kaitai, aktyvėjant geologiniams procesams yra tikimybė CO₂ turiniu užteršti požeminį geriamą vandenį.

Įpusėjus įstatymo priėmimo procedūrai paaiškėjo, kad Energetikos ministerija su JAV energetikos bendrove pasirašė memorandumą dėl dujinės elektrinės statybos vakarų Lietuvoje. Į šios elektros jėgainės statybos sprendinius įeina ir CO₂ surinkimo ir saugojimo žemės gelmėse technologijos. Iš Europos inovacijų fondo penkioms sritims, iš kurių yra ir CO₂ surinkimas, utilizavimas ir saugojimas skiriama 10 mlrd. Eurų.

CO2 – ne saugojamas, o laidojamas ilgiems metams

Seimo aplinkos apsaugos komitetas nepritarė CO₂ saugojimui žemės gelmėse, tačiau prasidėjus lobistų spaudimui, įstatymo priėmimas vis dar atidedamas. Vasarą šia tema vykusioje konferencijoje Seimo narys Artūras Skardžius nurodė, kad sąvoka CO₂ saugojimas šiuo atveju netinka, nes šios atliekos bus ne saugojamos, o laidojamos ilgiems metams. Visas šis įtakingų asmenų kuriamas projektas pateisinamas tuo, kad vakarų Lietuvoje reikia jėgainės elektros sinchronizacijai užtikrinti.

Tačiau jau dabar Lietuvoje kai kurios elektros jėgainės yra rezerve, nes elektra gaminama dujomis yra per brangi. Jo manymu, dar vienos per brangios dujinės elektrinės kaštus norima padengti CO₂ talpinant naftos gręžiniuose ir viską perkeliant ant gyventojų pečių. Tačiau planuojant tokius projektus pirmiau reikėtų bent jau atlikti kaštų naudos analizę.

Ši afera yra žymiai pavojingesnė, baisesnė negu buvo norima hidrauliniu būdu išgauti skalūnines dujas. Dideliu slėgiu supumpavus CO₂ į požeminius sluoksnius, kur temperatūra siekia iki 40 ºC, jos virs itin suspaustais garais ir judės plyšiais visomis kryptimis. Specialistų teigimu, pumpuojant CO₂ į gręžinius bent pusė jų prarandama, todėl visiškai neaiški tokios technologijos nauda, – aiškino Seimo narys Artūras Skardžius.

Europos lobis – Lietuvos požeminis geriamas vanduo

Inžinerinės ekologijos asociacijos prezidentas prof. dr. Rimantas Pranas Budrys konferencijos metu nurodė, kad jau nuo 1985 metų aplinkosauga tapo biznio šaltiniu ir šioje srityje daugiausiai laimi stambios verslo grupės, atskiri pasaulio lyderiai, bet ne mūsų valstybė. Jei šalia mūsų, Lenkijos pramonėje kurui naudojama akmens anglis, tai kodėl Lietuva, kuri beveik neturi taršios pramonės, turi prisiimti įsipareigojimus.

Kodėl mes turime spręsti kitų šalių problemas. Jis paminėjo, kad tokios šalys kaip Alžyras atsisakė saugoti natūraliose ertmėse CO₂, nes tai gali pakenkti požeminiam geriamam vandeniui, kurį rengiasi eksploatuoti po 50 metų. Tuo tarpu, Lenkijoje, Kotovicuose, kur prieš keletą metų buvo atliekami hidrauliniai bandymai siekiant išgauti skalūnines dujas, šiai dienai požeminio geriamo vandens nebeliko.

Europos Sąjunga Lietuvoje ir Danijoje esančius požeminio geriamo vandens klodus yra numačiusi palikti kaip rezervą jei Europos šalis ištiktų nenumatytos aplinkybės, nes tik šios mūsų šalys ir turi požeminio geriamo vandens rezervą. Kitos tokios prabangos jau neturi. Netgi, Vokietija, pasak mokslininko, vartojimui naudoja tik 30 procentų požeminio vandens, visa kita – iš upių.

Geoterminio vandens panaudojimo perspektyvos

Anglies dioksidą patalpinus į Klaipėdos ir Šilutės rajonuose esančius išeksploatuotus naftos gręžinius, galimas nuotėkis į aplinką, įskaitant ir požeminį geriamą vandenį. Be to, šių atliekų mes niekuomet neturėtume galimybės iš tenai pašalinti. Riziką kelią galimi lūžiai, pralaidumas ir fluidų migracijos į seklesnius vandeningus horizontus.

Šiai dienai vakarų Lietuvos teritorijose yra gausu geoterminio vandens, kuris ateityje gali būti sėkmingai pritaikytas įvairiose srityse, tačiau šias teritorijas paverčiant atliekynų saugojimu, mes užkertame kelią bet kokioms kitoms inovacijoms. Šiose vietovėse įrengus anglies dioksido saugyklas, norėdami nepažeisti saugyklų sandarumo, vargiai ar galėtume toliau gilesniuose žemės sluoksniuose išgauti naftą.

Europos šalys, kaip Austrija, Kroatija, Estija, Latvija, Slovėnija draudžia savo teritorijoje įrengti CO₂ saugyklas, kitur – tik tam tikrose vietose ar tik demonstraciniais tikslais. 2018 metų Europos audito rūmų ataskaitoje nurodoma, kad nuo 2009 metų iš vienas iš septynių anglies dioksido sugavimo ir saugojimo projektų vienas yra atšauktas, o likusieji demonstraciniai įrenginiai net nepaleisti. Tuo tarpu, Lietuva, palyginus su kitomis šalimis, dėl CO₂ geologinio saugojimo pasižymi itin liberaliomis nuostatomis.

Apsaugoti Lietuvos žemės gelmes yra ne tik politikų, specialistų, bet ir visos visuomenės garbės reikalas. Turime būti sąmoningi ir suprasti, kad dėl vienadienių išskaičiavimų ar trumpalaikės naudos negalime rizikuoti prarasti valstybei gyvybiškai svarbaus požeminio vandens. Jeigu mums rūpi istorinių faktų teisingumas, mūsų kalba ir kultūra, tai nemažiau svarbu ateičiai palikti teritorinį vientisumą ir išsaugotus gamtos turtus.