Kęstutis Bacvinka. Kaip užtikrinti želdynų gerovę

Per Lietuvą nusiritusi miesto medžių kirtimo banga išjudino ir visuomenines organizacijas, ir pavienius miestiečius. Pradėta ieškoti būdų suvaldyti šį procesą, stengiamasi atkreipti dėmesį į medį kaip į vertybę, suvienijančią gamtą, gyvūniją ir žmogų.

Aplinkos ministerija laiku sureagavo į šį procesą ir surengė ne vieną konferenciją bei iš naujo sudarė darbo grupę naujos redakcijos Želdynų įstatymui parengti. Tačiau kai kuriems aplinkosaugos specialistams ir daliai visuomenės atrodė, kad šis procesas tęsis pernelyg ilgai ir per tą laiką gali būti iškirsta nemažai medžių, iš kurių nemaža dalis dar galėtų sėkmingai augti. Todėl, pasitarę su Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku Kęstučiu Mažeika, iki ministerija pateiks įstatymo naują redakciją, parengėme Želdynų įstatymo tarpinį projektą.

Želdynai – paskutinė projektavimo dalis

Paskutiniu metu išryškėjo tendencija atnaujinti miestų vaizdą keičiamų medžių sąskaita ir miestuose masiškai kertami medžiai. Gyventojai skausmingai reaguoja į šį procesą, tačiau dažniausiai neturi galimybių pakreipti įvykių kita linkme. Skambinti kiekvieną kartą, pamačius kertamus medžius, specialioms tarnyboms ar visuomeninėms organizacijoms, ir taip mėginti sustabdyti šį procesą, jeigu medžius nėra būtina kirsti, yra sudėtingas ir sekinantis darbas. Tuo tarpu dėl pasenusio įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų kontroliuojančios institucijos negali pilnai vykdyti savo funkcijų.

Savivaldybėse dirbantys želdynų specialistai skundžiasi, kad dabar statinio projekto rengimo metu sprendimai dėl želdynų derinami tik tuomet, kai jau suderintos visos kitos projekto dalys. Jei projekto sprendimuose matyti, kad planuojant statinius, tiesiant komunikacijas ar kelius aptariamoje teritorijoje trukdo medžiai, tai jų pirmiausia ir atsisakoma. Tuo tarpu želdynų sprendiniai derinami vėliausiai, todėl, suderinus projektą, jau nelieka galimybių objektyviai įvertinti susidariusių situacijų dėl medžių apsaugos. Taigi, architektams belieka su tuo susitaikyti ir vietoje kontrolės tik atsirašinėti į skundus.

Želdinių kontrolę apsunkina ir tai, kad daugelyje savivaldybių inventorizuota želdinių labai maža dalis ar šis procesas net visai nevykdomas, o neinventorizuotų želdinių atsakingoms institucijoms nėra kaip kontroliuoti. Kita vertus, jeigu duomenų bazėse nėra informacijos apie želdinius, investuotojams į naujas statybas dažniausiai tai yra paskata juos apskritai nuslėpti ir taip išvengti įmokų į valstybės biudžetą už jų sunaikinimą.

Kas numatoma

Želdynų įstatymo projektas parengtas konsultuojantis su arboristais, aplinkosaugininkais, akademinės visuomenės atstovais ir jame tikslingiau paskirstomos želdynus kontroliuojančių ir juos tvarkančių institucijų funkcijos. Daug dėmesio skirta medžių inventorizacijai, reglamentuotos ministerijų ir savivaldybių funkcijos dėl leidimų medžių kirtimui, tvarkymui.

Nauja yra tai, kad projekte numatyta želdynus, pagal leidimų jų tvarkymui išdavimo tvarką, suskirstyti į tris grupes. Sutvarkyti vėtrų išlaužas ar pavojingus aplinkiniams medžius galima be išankstinio leidimo. Kitų medžių šalinimui leidimai išduodami įprasta tvarka, bet duomenis iš anksto įvedant į duomenų bazę. Tuo tarpu dėl visuomenei svarbių želdynų – parkų, skverų ir pan. – leidimai gali būti išduodami tik pritarus didesnei suinteresuotos visuomenės daliai. Tačiau visais atvejais, įvedus duomenis apie prašymą išduoti leidimą medžių tvarkymui, savivaldybės įpareigojamos informuoti vietos gyventojus.

Projekte aiškiai apibrėžiamos privačios valdos ir privačios namų valdos sąvokos ir nurodyta, kaip tokiose teritorijose turi būti elgiamasi su ten augančiais medžiais. Iš poįstatyminių aktų į įstatymą perkeltos nuostatos, kas yra saugomi, saugotini ir nesaugotini medžiai, leis geriau orientuotis ne tik medžių priežiūrą vykdančioms institucijoms, bet ir visiems gyventojams, kurie prižiūri ar domisi šalia augančių medžių likimu.

Atsirado nepatenkintų

Vos tik užregistravus Želdynų įstatymo projektą, atsirado ir nepatenkintų, o Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga socialiniuose tinkluose paskelbė, kad Seimo nariai, savo iniciatyva parengę ir užregistravę Želdynų įstatymo projektą, nepaisė Aplinkos ministerijos sudarytos darbo grupės ir projektą pateikė su ja nesuderinę. Iš tikro, su Želdynų įstatymo projektu ši darbo grupė buvo supažindinta pirmiausia. Tačiau jai pasišovus parengti visai iš naujo sukonstruotą įstatymą, supratome, kad toks darbas gali užsitęsti ne mažiau kaip metus. Kadangi, vadovaujantis Seimo statutu, Seimo nariai, kaip ir ministerijos, turi galimybę teikti įstatymų projektus savo iniciatyva, nusprendėme paspartinti procesą ir teikti supaprastintą projekto variantą, kuriame yra pagrindinės specialistams ir visuomenei reikalingos nuostatos.

Projekto rengėjai įvertino ir susirinkimo Aplinkos ministerijoje metu išsakytas pastabas dėl želdynų apsaugos, įgyvendinant miestų plėtrą. Tai dėl diskusijų su visuomene iš karto, vos tik gimus želdinių tvarkymo idėjai, dėl pateikiamos informacijos detalizavimo, dėl želdinių inventorizacijos atnaujinimo ir nepriklausomų ekspertų ekspertinio vertinimo. Jei Seimas priims naujos redakcijos Želdynų įstatymą, visuomenė turės daugiau galimybių dalyvauti želdynų tvarkymo procese, o savivaldybės ir kitos institucijos privalės atsakingiau priimti sprendimus tvarkant miestų teritorijose esančius želdinius.