Esama padėtis
Ne visi supranta, kad miškininkystė – ne tik sudėtingas mokslas, bet ir menas suprasti mišką, jausti jo gyvavimo ciklus, tai – darbas, reikalaujantis ne tik žinių, bet ir gilios profesinės intuicijos. Tai nelengva užduotis, todėl ir permainos negali vykti skubotai.
Tiesa, apie permainas valstybinių miškų valdyme, įskaitant ir urėdijų reformas, kalbėta jau ne vienoje ankstesnėje Vyriausybėje, bet Lietuvos valstiečių iš žaliųjų sąjungai (LVŽS) pagaliau pradėjus miškų reformą, užvirė aistringos diskusijos, kurios ne tik, kad nerimsta, bet įsiplieskia vis giliau.
Vien tai, kad sulaukiame didžiulio nepasitenkinimo tiek iš miškininkų, tiek iš medienos pramonės atstovų, tiek iš miškams ir jų būklei neabejingų visuomenininkų rodo, kad reformai nebuvo tinkamai pasirengta. Dar blogiau, kad ją vykdė nė mažiausio supratimo apie miškus neturintys žmonės, kuriems ir miškininkų prakaito lašuose vaidenasi milijardai...
Gautos ir... negautos pajamos
Man labai keisti norinčio iš pareigų pasitraukti (beje, iškart po gautos įspūdingos 26,4 tūkst. eurų premijos) Valstybinės miškų urėdijos (VMU) direktoriaus samprotavimai apie negautą valstybės naudą iš miško, apie nesurinktą milijardą eurų.
Tiesa, galimai ne viską miškininkai sugeba paimti iš miško, bet iš kitos pusės – ar iš tiesų tas milijardas egzistavo? Kodėl gerb. Marius Pulkauninkas nesako kieno piniginėje galėjo nusėsti tas milijardas? O gal jis tiesiog nežino net labiausiai įsisenėjusių miškininkų problemų.
Viena jų – medienos realizavimo kainos. Jei per porą paskutiniųjų dešimtmečių Lietuvoje statybinės medžiagos ir naftos produktai pabrango kelis kartus, tai to nepasakysi apie apvaliąją medieną. Palyginimui, kaimyninėse Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje ar Suomijoje medienos kainos ženkliai didesnės nei pas mus.
Kita problema – stačiojo miško medienos tūrio paskaičiavimo lentelės, kuriomis vadovaujantis nustatomi padarinės medienos tūriai. Pirmiausia reikia priminti M. Pulkauninkui, kad jo minėtu laikotarpiu galiojo prieš šimtmetį rengtos stačiojo miško perskaičiavimo į kietąją medieną lentelės, kurių nuostatos dar prieš puse šimtmečio buvo pasenusios. Jose nuo pat pradžių buvo dirbtinai išpustas medienos tūris, o sovietmečiu, siekiant pagerinti „gamybinius rodiklius“, į apskaitą buvo įtraukta visa teoriškai galima gauti mediena...
Šiandien kai kas jau pasikeitė, bet dar yra trūkumų. Vienas jų – neįvertinta, kad dabar daugiau gaminama trumpesnio asortimento medienos, o tokiu atveju labai padidėja nuostoliai. Mat rąstų ruošiniai, nepriklausomai nuo jų ilgio, turi būti ruošiami su 5–10 cm ilgio užlaidomis, kurios didina medienos išeigą.
Antra vertus, atliekant kiekvieną pjūvį susmulkinama į pjuvenas apie 1–1,5 cm kamieno, kurios taip pat didina medienos nuostolius. Todėl, pjaustant stiebą į trumpesnius ruošinius, padidėja ir bendras užlaidų ilgis, ir pjūvių skaičius. Taipogi į bendrą medienos išeigos lentelę įtraukta ir paruošoms netinkanti pusės metro priekelminė dalis. Taigi, jau vien dėl šių, laikmečio sąlygotų, priežasčių miškininkai patiria iki 5 proc. nuostolių, o kur dar kitos medienos atliekos, kurių tiksliai niekas negali numatyti?
Štai kur didžioji dalis to „negauto milijardo“, apie kuri, kalba M. Pulkauninkas, parodydamas savo „kompetenciją“. O gal toks keistas VMU direktoriaus elgesys visai ne kompetencijos stoka?
Kas slypi po keistu VMU direktoriaus elgesiu?
Vadovaujant tokio dydžio valstybinei įmonei, kaip VMU, be abejo, susiduriama ir su begale vadybos problemų. Neįsigilinus į jų specifiką nukenčia ne tik miškų sistema, bet ir miškininko profesijos prestižas, todėl kompetentingo vadovo darbas, pradėjus dirbti naujoje įmonėje, turėtų prasidėti nuo įmonės nuostolių ir galimo pelningumo vertinimo.
Tačiau VMU direktorius tik dabar, remdamasis pakeistomis taisyklėmis, spekuliuoja skaičiais ir pranašauja mistinį 70 mln. eurų nuostolį. Kodėl tokių skaičių ir įžvalgų neišgirdome, tarkim, po pusmečio, kai jis jau buvo detaliai susipažinęs su esama situacija. Kodėl galimybė reguliuoti medienos kainas pagal rinkos sąlygas atsirado tik po politikų įsikišimo, nors VMU atstovai ir dalyvavo svarstant medienos prekybos taisykles? Ne keista, bet pikta darosi, kad nuostolių skaičiavimo spekuliacijos vyksta leidžiamose medienos apskaitos paklaidų ribose. Juk preliminarūs skaičiavimai pateikiami su maksimalia leidžiama kainos mažinimo 20 proc. riba, nors iš tikro pradinė medienos kaina aukcione mažinama ne 20 proc., bet iki 20 proc., t. y. įvedant kintamą dydį pagal realią situaciją.
Dar keistesnis VMU direktoriaus santykis su miškininkų bendruomene, kuomet, sujungus urėdijas į vieną, permainos prasidėjo etatų mažinimu, atsiliepusiu ne tik administravimo ar kitiems skirtinguose filialuose besidubliuojantiems etatams, bet ir tiesiogiai miške dirbantiems žmonėms.
Miškininkų bendruomenėje nesuprastas liko ir VMU vadovo sprendimas be jokių akivaizdžių priežasčių atleisti du savo pavaduotojus, tikrai patyrusius miškininkystės specialistus. Neracionalus žmogiškųjų išteklių valdymas ir planavimas paskatino ne vieną didelę patirtį turintį miškininkystės specialistą pereiti dirbti į kitą sektorių, o pasitaikė atvejų, kai atleisti žmonės vėliau buvo kviečiami atgal, nes tiesiog nebuvo kam dirbti.
Žmogiškųjų išteklių strategijos trūkumus atskleidžia ir VMU santykis su miškininkus ruošiančiomis mokslo ir mokymo įstaigomis. Būsimų miškininkų ugdymas dažnai remiasi praktiniu mokymu, buvo įkurtos mokomosios miškų urėdijos, jose įsteigti mokomieji – bandomieji objektai, kurie per ilgus metus tapo puikia mokymo baze.
Deja, po reformos, apjungus urėdijas, nebeliko mokomųjų padalinių ir mokymo įstaigos neteko galimybės naudotis tais objektais, tad studentai dabar net neturi kur atlikti praktinių užsiėmimų. Atsisakyta ir darbo su visą Lietuvą apėmusiu masinių gamtos mylėtojų judėjimu – jaunaisiais miško bičiuliais, kurie vėliau išlieka aktyviais gamtos draugais dalis, o dalis jų net pasirenka miškininko profesiją.
Dar vienas vadovo „perliukas“: įmonės darbuotojams uždrausta bendrauti, komentuoti įvykius viešoje erdvėje. Ir tai vyksta šiomis dienomis?
Vadovas ar kažkieno užduočių vykdytojas?
Iš šalies žvelgiant į VMU direktoriaus poziciją įmonės valdymo klausimais susidaro vaizdas, kad jis yra ne didelės valstybinės įmonės vadovas, o tik kažkoks neaiškių užduočių vykdytojas, kuris kratosi atsakomybės teisindamasis, jog jis tik įgyvendina Vyriausybės sprendimus.
Tokią poziciją šis vykdytojas užėmė ir svarstant naujas, pramoninkams palankias, medienos prekybos taisykles. Miškų reformos ištakų idėja eiti technokratinio valdymo keliu turėjo įnešti aiškumo ir pagreitinti permainas, bet šį kartą reformos vykdytoju buvo pasirinktas ne miškininkystės, o valdymo „profesionalas“. Jam visi Lietuvos miškai „sutilpo“ keliose kompiuterio skaičiuotės lentelėse, o miškuose dirbantys miškininkai jam atrodė nelyg medienos grobstytojų gauja.
Iš tiesų mūsų miškininkų ūkinė veikla yra skaidri ir atitinka aplinkosauginius, socialinius ir ekonominius standartus pagal Forest Stewardship Council (FSC) principus ir kriterijus, o Lietuvos miškai jau nuo 2005 m. sertifikuojami pagal SmartWood programą. Tai ženkliai palengvina produkcijos realizavimą, todėl labai svarbu, kad reformos vykdytojai nesugriautų to, kas sukurta ir nekartotų kitų darytų klaidų.
Prisiminkime kaip Latvijos ministras pirmininkas Indulis Emsis jau 2004 m. teigė, kad Latvijai reikėtų susigrąžinti nacionalinę miško išteklių kontrolę, kuri per kelerius metus buvo atiduota į užsieniečių rankas, kad Latvija negali būti kolonijinė valstybė, parduodanti tik žaliavas. Estijos valstybinių miškų valdybos centro marketingo vadovas Ulvar Kaubi taip pat baiminosi, kad didieji rinkos dalyviai pradės diktuoti savo kainas.
Kaip laikas parodė, kaimynų būgštavimai pasiteisino, o latviai net buvo netekę tarptautinio sertifikato... Niekas neapdraustas, kad atsitiktinai paskirtas vadovas nenuves panašiu keliu ir Lietuvos miškininkų. Todėl dar kartą sakau, kad M. Pulkauninkui miškininkų bendruomenėje – ne vieta ir jo sprendimas pasitraukti iš VMU vadovo pareigų yra visai logiškas.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.