Dabar tie patys oponentai „rūpinasi“, kas gi taps socialdemokratų premjeru ir kokią sudarys koaliciją. Net isteriškai tvirtina, kad partijos lyderė tikrai nebus premjere! Desperatiškos oponentų prognozės kelia šypseną ir klausimą: ar tai nuoširdi kritika, ar desperatiška isterija?
Tačiau pakalbėkime apie koalicijas. Šis klausimas, mano galva, yra gerokai per ankstyvas, bet istorija rodo, kad absoliučios daugumos niekas negauna, tad koalicijas formuoti reikia. Formuojant koalicijas pirmiausia vertinamos programinės nuostatos – iš pradžių turime išsiaiškinti, kurios nuostatos sutampa, o kur pozicijos visiškai išsiskiria. Akivaizdu, kad su konservatoriais ir laisviečiais bendrų linijų nėra! Pasvarstymai, kas būtų, jeigu būtų, yra tuščias oro virpinimas. Tokius teorinius pasamprotavimus rinkėjai tikrai sumals į miltus! Lemiamas verdiktas visgi yra rinkėjų rankose ir jie spręs, kas turi formuoti daugumą. Todėl šiandien socialdemokratai sako, jog jų pirmas ir svarbiausias tikslas yra laimėti rinkimus, o visos diskusijos apie koalicijas – tik po rinkimų.
Dešiniesiems lojalūs „politikos apžvalgininkai“ uoliai bando įtikinti, kad konservatoriai yra vienintelė vertybinė politinė jėga Lietuvoje. Tačiau realybė rodo ką kita: visas dešinysis sparnas yra taip stipriai kompromituotas, kad vienas už kitą skambesni skandalai jau nebekelia nuostabos.
Sveikatos, Vidaus reikalų, Švietimo, Energetikos ir Žemės ūkio ministerijos visą kadenciją drebėjo nuo skandalų. Skrydžiai privačiais lėktuvais, ryšiai su neaiškiomis kompanijomis ir pasivažinėjimai apsvaigus nuo alkoholio tapo kone kasdienybe.
Valdančiųjų komedija su Europos komisaro kandidatu kelia juoką net ir koalicijos partneriams. Na, o užsienio reikalų ministro ir Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų lyderio vilos istorija – pagrindinis „briliantas“ šios koalicijos skandalų karūnoje!
Nepamirškime ir koalicijos partnerių! Antai Liberalų sąjūdis buvo pripažintas kaltu korupcijos byloje, o štai Laisvės partija taip ir nesugebėjo įgyvendinti vienintelio savo programinio pažado. Nepotizmas, arogancija, intrigos ir abejingumas – štai kokios vertybės apipynė dešiniojo sparno koalicijos darbą. Tokiame kontekste Vilija Blinkevičiūtė yra visiškai teisi sakydama, kad rinkėjai tikisi, jog arogantiška ir skandalų krečiama dešiniųjų sparno valdančioji dauguma pasitrauktų. Lietuva pavargo nuo tokių „vertybių“.
Oponentų mintis, esą socialdemokratai neturi lyderių, yra visiški paistalai. Socialdemokratai yra vienintelė partija Lietuvoje, turinti ypač stiprią lyderę, kuri formuos Vyriausybę bei visą komandą, galinčią suformuoti Vyriausybę, skiriant profesionalius ministrus ir viceministrus.
Pabaigai reikia dar kartą pabrėžti, kad pagrindinį verdiktą šiais metais priims ne politikos apžvalgininkai, o rinkėjai. Ir jeigu jie socialdemokratams suteiks daugumos mandatą, būtent Vilija Blinkevičiūtė prisiims visą jai tenkančią atsakomybę.