Siūlymas atleisti direktorių visada kelia minios susižavėjimą, tačiau toks siūlymas rodo nebent tai, kad reorganizacijos sumanytojai nežino, kaip politinį sprendimą paversti realybe. Politikams dažnai sudėtingi dalykai atrodo labai paprastai. Tai vadinama politiniu populizmu.
Seimo Sveikatos reikalų komitetas, konservatorius atstovaujantis Antanas Matulas galvoja, kad atleidus ligoninės vadovą, sumažinus atlyginimus medikams bei sumažinus darbuotojų etatų skaičių, būtų geriau suvaldytas reorganizavimo procesas. Tai – populizmas kuris realybėje neveikia.
Be to, ir vadovo atleidimas iš darbo yra ne įstatymų leidėjo darbas. Pasvarstykime, kas gi nutiktų pasitraukus vadovui? Pirmiausia turėtų būti skelbiamas naujas vadovo konkursas. Ir, kol vyktų vadovo paieškų konkursas, reorganizacijos procesas sustotų. Surasti kitą vadovą tikrai nebūtų lengva, nes dėl reorganizacijos neapibrėžtumo ir sudėtingumo ta vadovo kėdė yra greičiau įkaitintas lygintuvas, o ne kėdė.
Na, o sėkmės atveju priimtas naujas vadovas pradėtų reorganizaciją iš naujo: visi atlikti darbai būtų peržiūrėti, įvertinti, būtų atliekami auditai ir pan.
Vadovo pakeitimas reorganizacijos procesą kuriam laikui sustabdytų. Kokiam pusmečiui. Ar tai tikrai protinga? Įvertinkime politinį kontekstą – pasikeitusi valdančioji dauguma gali turėti kitą požiūrį į esamą situaciją.
Pono A. Matulo siūlymas sumažinti atlyginimus taip pat turėtų neigiamą įtaką. Nors šis siūlymas ir neteisėtas, jeigu taip nutiktų, esamas personalas greitai surastų geriau apmokamas darbo vietas.
Juk tie darbuotojai turi šeimas, finansinius įsipareigojimus, tad mažinti jiems atlyginimus būtų kvaila ir neteisėta.
Komisijos išsakytos pastabos rodo tik tai, kad nei komisija, nei ministerija nežino, kaip spręsti situaciją. Panašu, kad jie neturėjo jokio plano, kaip turėjo vykti ši grandiozinė reorganizacija.
Kadangi turiu šiokį tokį supratimą apie reorganizavimą, tai pakomentuosiu esminius punktus, kaip turėjo vykti reorganizavimas ir šiuo atveju:
(a) turėjo būti sudaryta reorganizavimo darbo grupė kurioje privalėjo būti visų ligoninių vadovai;
(b) turėjo būti parengtas reorganizacijos planas su konkrečiu grafiku ir biudžetu;
(c) reorganizuojamų ligoninių pagrindiniai vadovai privalėjo iki pat reorganizacijos pabaigos likti darbo grupėje ir išsaugoti iki tol turėtas finansines sąlygas ir socialines garantijas.
Laikantis šių principų būtų užtikrintas proceso nuoseklus vykdymas ir tęstinumas. Deja, tai padaryta nebuvo. Tai, kas vyko ir kas vis dar vyksta, – chaosas, o esamas ligoninės vadovas yra vienintelis, kuris vis dar bando suvaldyti šią situaciją.
Panašu, kad visos šios reorganizacijos pagrindinis siekis yra ne sukurti geresnes sąlygas pacientams, bet susidoroti su neįtinkančiais vadovais.
Tai – dar vienas politinio populizmo pavyzdys. Na, o dabartiniam vadovui linkiu apsišarvuoti kantrybe ir atsilaikyti dar keletą mėnesių. Labai tikiuosi, kad rinkėjai poną A. Matulą atleis kartu su visa komisija ir ministerija greičiau negu ligoninės vadovą.
