Populistai įneštų sumaištį
Lietuva giriama už paramą laisvei ir demokratijai, esame pavyzdys, kaip atsakingai tvarkyti ekonomiką ir valstybės skolą, sėkmingai suvaldėme visas krizes – nuo pandemijos iki infliacijos ir migracijos. Stiprinama energetinė nepriklausomybė, kariuomenės pajėgumas ir visuomenės parama saugumo sprendimams išaugo kartais, atlyginimai ir pensijos – 60 proc. ir t. t. Kad ir kokią sritį imtume, visur matyti pažanga ir augimas. Geriausias to patvirtinimas – perlaužta migracijos kreivė. 20 metų buvusi emigracijos valstybe, Lietuvą pakeitė kryptį ir jau ketverius metus daugiau Lietuvos piliečių sugrįžta gyventi nei išvyksta svetur. Į Lietuvą jau veržiasi ir užsieniečiai, tačiau jų srautas tinkamai valdomas, atvyksta tik dirbti norintys specialistai, kurie prisideda prie šalies ekonomikos.
Iki šiol neturėjome radikalių politinių partijų, kurios tapo daugelio valstybių dinamitu, sprogdinančiu Europos Sąjungos (ES) senbuvių politinės sąrangos pamatus. Tokių partijų ryšius su Rusija tyrinėja žiniasklaida ir net specialiosios tarnybos. Labai dažnai juos sieja tiek „vertybinė“, tiek „retorikos“ giminystė, neaiškūs vizitai ir ryšiai. To mes iki šiol irgi sugebėjome išvengti.
Tačiau Lietuvoje prie augančio gėrybių puodo jau sukasi populistinės partijos. Šiemet rinkimų fone jų kaip niekad daug. „Nemuno aušra“, „Taikos koalicija“, Darbo, Regionų partijos ir kitokios panašios marginalios jėgos, pasiruošusios įnešti sumaištį ir destrukciją. Visas šias populistines partijas vienijantis bruožas yra radikalus priešiškumas Tėvynės sąjungai ir juodinimas bet kokių valstybės pasiekimų. Vien neigimas, gąsdinimas, melas ir jokio pasididžiavimo savo šalimi. Ir kuo populistai tik negąsdina: gėjų ir žydų sąmokslu, nevaldoma imigracija, praskolinta šalimi, Briuselio diktatu ir aibe etikečių, klišių, kurios neturi jokios logikos, o yra tik beprasmis sąmonės srautas, kuris adekvačiam žmogui skamba net ne juokingai, o baugiai.
Populistai ieško lengvatikių, politika nesidominčių žmonių, nusivylusių ir tikinčių sąmokslo teorijomis. Tokie potencialūs rinkėjai pasimauna ant paprastų klišių, atviros demagogijos ir melo!
Socialdemokratų atsakomybė už populizmo proveržį
Liūdna pripažinti, bet šį populistinį gaivalą remia ir globoja Socialdemokratų partija. Socdemai nepajėgia savo organizacijos apsibrėžti kaip atsakingos valstybiškos partijos ir atsiriboti nuo populistų. Socialdemokratai nepasmerkia ir neduoda deramo įvertinimo antisemitinėms, rasistinėms kalboms ir korupciniams darbams, nes tikisi taip patraukti platesnį elektoratą, o tai skatina dalį visuomenės manyti, kad populistai yra verti valdžios. Tokiu elgesiu socdemai pila vandenį ant populistų populiarinimo rato.
Neseni rinkimai Prancūzijoje, Vokietijoje rodo pavyzdį, kad valstybiškos partijos ir iš kairės, ir iš dešinės atsiriboja nuo radikalų ir populistų. Lietuvoje to nėra. Socialdemokratai turi minčių, kad jie galėtų sudaryti koaliciją su tokiais veikėjais. Tai reiškia ne tik galimą reputacinę valstybės krizę, bet ir realią grėsmę, kad Lietuvos pasiekimai bus nubraukti, o šalis keis kryptį ir dreifuos atgal.
Populistinės krizės sugadino ne vieną pasaulio šalį: nuo Argentinos, Venesuelos iki Zimbabvės ir Pietų Afrikos. Tokio neatsakingo valdymo šalis Europoje yra Italija. Jos ekonomika nekonkurencinga, stagnuoja, šalį slegia skolos, o gyvenimo gerovė iš lėto smunka. Nuo Antrojo pasaulinio karo Italiją valdo jau 45-tas premjeras, t. y., tiek pat, kiek per 250 metų buvo JAV prezidentų. Dažna vyriausybių kaita, neatsakingi ir korumpuoti politikai, gremėzdiškas valstybės aparatas turi tiesioginį neigiamą poveikį piliečių gerovei. Palyginimui, dar 2004 m. Italijos bendrasis vidaus produktas (BVP) sudarė 105 proc. ES valstybių BVP vidurkio. Lietuvai tai buvo neįtikėtinai daug, nes mūsų šalis tada siekė vos 48 proc. O štai 2023 m. Lietuva jau pasiekė 86 proc. ES vidurkio ir toliau artėja prie Italijos, kuri smuktelėjo iki 97 proc. Artimiausiais metais, tikėtina, Lietuva pralenks Italiją šiuo rodikliu ir tai bus pirmas kartas per visą istoriją, kai Lietuvoje gyventojų galimybės ir gerovė bus tame pat lygyje, kaip civilizacijos lopšyje. Ir tai yra tik dėl to, kad iki šiol Lietuvoje visos vyriausybės dirbo iš esmės atsakingai ir vengdavo radikalių populistinių posūkių.
Populistai nepajėgūs nieko gero duoti šaliai. Jie neturi jokios rimtos programos, bet tik geba parėkauti apie blogus politikus. Valdžia jiems reikalinga tik kaip savitikslis tikslas. Jie nepaaiškina, kodėl jos siekia, ką jie galėtų duoti šaliai, o valdžia jų rankose būtų pavojus valstybei nusiristi į chaosą ir destrukciją.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.