Kęstutis Masiulis. Konstitucinis Teismas išardytų pasienio tvorą ir kviestų migrantus su duona ir druska

Konstitucinis Teismas neseniai išaiškino, kad 2021 m. per Baltarusijos režimo organizuotą migrantų antplūdį taikytas „priverstinis apgyvendinimas centruose“ pažeidžia Konstituciją, kad reikėjo kiekvieno migranto situaciją vertinti individualiai. Ar toks išaiškinimas yra priimtas įvertinus visas buvusias aplinkybes?

Valstybė buvo pavojuje

Aliaksandro Lukašenkos režimas 2021 m. prieš Lietuvą vykdė hibridinę ataką. Planuotai ir masiškai buvo gabenami neteisėti migrantai. 4 tūkst. migrantų vos per kelias savaites. Tokio puolimo tikslas buvo sukelti chaosą, sutrikdyti valstybės institucijų darbą, įbauginti gyventojus ir apskritai žlugdyti Lietuvą kaip valstybę. Ir tai galėjo pavykti. Migrantų srautas augo kasdien, lėktuvų reisai dažnėjo, o Lietuva tam nebuvo pasiruošusi. Ilgai netikėjome, kad kaimyninė valstybė gali imtis tokių įžūlių ir bjaurių veiksmų. Iki tol nė vienas ministras nebuvo galvojęs apie pasienio tvorą. Nė viena iki tol buvusi Vyriausybė irgi apie tai negalvojo. Minsko režimas pasinaudojo pažeidžiamais žmonėmis iš Artimųjų Rytų, puikiai žinodamas, kad Vakarams, taip pat ir Lietuvai, žmogaus teisės yra prioritetinės vertybės. Jie manė, kad nesuvaldysime per sieną siunčiamų tūkstančių žmonių, kils chaosas.

Jeigu nebūtume veikę ryžtingai, susitelkę ir būtume dvejoję, tai į Lietuvą būtų priplūdę ne tūkstančiai, o dešimtys tūkstančių, šimtai tūkstančių ar net milijonai žmonių. Lietuva buvo apsaugota tik todėl, kad migrantai buvo sulaikomi ir jiems nebuvo leidžiama daryti, ką užsimanius. Buvo pasiųsta aiški žinia, kad Lietuva nėra ir nebus „atdari vartai į Europą“.

Jeigu 2021 m. Vidaus reikalų ministerijai būtų vadovavę gerbiami teisėjai, tai kiekvienas migrantas būtų oriai atvykęs, daręs ką nori, keliavęs kur nori ir kvietęs savo bičiulius atvykti į šitą palaimintą kvailių rojų. Ar tokia nepamatuota situacija yra būtent tai, ko norėtų Konstitucinis Teismas? Ar tai yra adekvatus situacijos vertinimas? Pagaliau, ar mūsų prokurorai ir teismai turėjo mesti visus darbus ir bylas ir skubiai imtis nagrinėti tūkstančius individualių migrantų bylų? Ar tas „uždavinys“ apskritai yra bent teoriškai įmanomas?

Nelegalios migracijos grimasos

Vakarų Europoje interesų grupės siekia apskritai atidaryti sienas ir priimti visus migrantus be išimties. Atrodo humaniška, bet paprasta matematika sako, kad tai kvailystė. Vien Indija yra beveik triskart didesnė nei Europos Sąjunga (ES), o joje gyvenimo kokybė atsilieka dešimtmečiais.

Į Europą plūsta migrantai, tačiau gausi ir nevaldoma imigracija turi neigiamų padarinių. Atvykę asmenys dažnai būna nekvalifikuoti, nemoka kalbų, būna kultūriškai svetimi. Taip natūraliai kuriasi getai, kur vyrauja neeuropietiška subkultūra. Kyla socialinė įtampa, auga nusikalstamumas, šešėlinis verslas, plinta narkotikai, prekyba žmonėmis, auga parama radikaliajam islamui.

Žinoma, to negalima teigti apie visus imigrantus. Daug jų yra geranoriški, darbštūs ir draugiški žmonės, sėkmingai įsiliejantys į Europos bendruomenę ir ją praturtinantys. Visgi, kad tokių sėkmės istorijų būtų daugiau, imigracija turi būti valdoma, su labai aiškiomis teisėmis ir pareigomis. Nevaldomi procesai kuria chaosą ir skatina radikalizmą. Vokiškoji „Willkommenpolitik“ sukūrė AfD (Alternatyva Vokietijai) radikalų partiją, kuriai tinka ir Vladimiro Putino pasaulio tvarka. Panašių judėjimų dabar yra gausu visoje ES.

Apsigynėme nuo pavojų anksčiau, atsispirsime ir dabar

Rytų Europa neturėjo kolonijų, neprekiavo vergais, neturime jokio „kaltės jausmo“ prieš trečiąsias šalis, o buvome kraštas, į kurį didžiosios valstybės žiūrėjo kaip į savo kiemą. Lietuvoje penkis okupacijos dešimtmečius sovietai vykdė rusifikaciją ir kolonizaciją. Maskvoje buvo kuriami specialūs planai, kaip į Baltijos valstybes prisiųsti kuo daugiau kolonistų. Tuo tikslu laukuose buvo statomi didžiuliai fabrikai ir į juos perkeliami tūkstančiai darbininkų iš tolimų kraštų.

Konstitucinis Teismas norėtų vakariečių „kaltės jausmo“ politiką perkelti ir į Lietuvą. Atseit, žmogaus teisės yra absoliutus gėris, o valstybė – tai blogis. Kuo daugiau ribojama valstybės veikla, tuo geriau? Ar Konstitucinis Teismas turi receptą, kaip bylose paskendę prokurorai, pasienio tarnybos ir teismai turėtų inicijuoti tūkstančius individualių bylų migrantams, kurių daugelis net neturi dokumentų, nemoka kalbų ir elgiasi priešiškai? Lengva kalbėti apie humanizmą, kai nelegalų srautas sunykęs ir suvaldytas. Panašiai buvo ir per „Covid“ pandemiją. Lengva būti teisuoliu praeityje ir peikti gaisrą gesinusiuosius už sugadintus baldus.

Lietuvos Baudžiamasis kodeksas aiškiai nurodo, kad nelegalus sienos kirtimas užtraukia laisvės atėmimo bausmę iki dvejų metų.

Šiandien kai kurie politikai, mojuodami Konstitucinio Teismo raštais, reikalauja vidaus reikalų ministrės atsistatydinimo ir kaltina nebūtais nusikaltimais žmogaus teisėms. Bet užtenka pakelti poros metų archyvą ir randame, kad tie patys politikai kalbėjo apie ministrės neveiklumą, apie nepasiruošimą, neryžtingumą ir pavojų valstybei.

Jokios atsakomybės ir jokio nuoseklumo. Populizmas ir demagogija.

Lietuva yra pavojingame Rytų Europos pasienyje. Už sienos veikia Blogio valstybės, kurioms jokie metodai nėra tabu. Todėl Lietuvos Valstybė turi būti tvirta ir ryžtinga, nes giname savo gyvenimo būdą ir laisves, kuriomis mėgaujasi ir paprasti žmonės, ir Konstitucinio Teismo teisėjai. Jeigu susvyruosime, greitai būsime nublokšti į chaosą ir pilkąją zoną. Galima tik pasidžiaugti, kad Vyriausybei pavyko suvaldyti situaciją ir užtikrinti taiką bei stabilumą.