Tariamės su bendruomene
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) specialistai rengdami šią tvarką ne vieną kartą diskutavo su medikų bendruomene, diskusijos tęsiasi ir toliau, nes šiuo metu yra rengiamas tvarkos pakeitimas.
Atsižvelgdami į specialistų ir pacientų išreikštus nuogąstavimus, diskutuojame apie pakeitimus. Pavyzdžiui, jei pacientas buvo vartojęs to paties bendrinio pavadinimo vaistą ir dėl jo pacientui buvo pasireiškusi nepageidaujama reakcija, gydytojas gali žymą „pirmas paskyrimas“ nuimti. Gydytojas apie pacientui pasireiškusią įtariamą nepageidaujamą reakciją turi pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai (VVKT) ir tai nurodyti paciento medicinos dokumentuose.
Tai yra daroma tam, kad pacientui, jei jam praeityje buvo pasireiškę nepageidaujami poveikiai dėl vaistų vartojimo, kompensuoti ne pigiausią, o bet kurį kompensuojamą vaistą.
Naujovė leis sutaupyti ir nupirkti daugiau vaistų
Tokia tvarka nėra nauja. Ji įdiegta vadovaujantis patikrinta kitų Europos šalių patirtimi. Kitas svarbus aspektas – pokyčiai niekaip nepalies tų pacientų, kurie ilgą laiką vartoja jiems anksčiau priskirtus ir tinkančius vaistus. Kitaip tariant, vienintelis realus pokytis, sakyčiau, netgi saugiklis, tai – galimybė iš karto įsigyti reikalingus kokybiškus vaistus pačia ekonomiškiausia kaina.
Be to, taip siekiama dar labiau sumažinti vaistų kainas, didinant konkurenciją tarp vaistų gamintojų. Veiksmai, kuriais SAM siekia mažinti išlaidas vaistams, jau duoda rezultatų. Štai, pavyzdžiui, skaičiuojame, kad per dvejus metus vidutinės pacientų mokamos priemokos sumą pavyko sumažinti beveik dvigubai – nuo 5,7 eurų 2016 m. iki 2,3 eurų 2019 m. vasarį, taip 2018 m. sutaupyta 18 mln. eurų pacientų pinigų.
Svarbiausia yra tai, kad šie pinigai nėra „laikomi valdiškoje kojinėje“. Už juos į kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtraukti 53 nauji vaistai bei 3 vakcinos.
Pirmo paskyrimo tvarka, kaip rodo užsienio šalių patirtis, turėtų padėti priemokas dar labiau sumažinti. Tikimasi, kad ši naujovė leis sutaupyti ne mažiau kaip 4 mln. eurų per artimiausius metus bei dar daugiau milijonų ateityje ir bus galima į kompensuojamų sąrašą įtraukti dar daugiau naujų vaistų.
Europos šalyse – ne naujiena
Kaimyninėje Latvijoje pirmojo paskyrimo tvarka įdiegta dar 2012 m. ir padėjo ekonomiškiausių vaistų vartojimą padidinti iki 66 proc.
Tai buvo stiprus konkurencijos tarp gamintojų paskatinimas ir, pavyzdžiui, Latvijoje vieno iš populiariausių širdies ir kraujagyslių ligoms skirto vaisto kainos sumažėjo 46 proc. Skandinavijos šalyse taikomos dar intensyvesnės konkurencijos skatinimo priemonės. Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje, o taip pat ir Vokietijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose ar Ispanijoje visiems vaistams galioja „generinės substitucijos“ principas. Tai reiškia, kad nepriklausomai kokiu – bendriniu ar konkrečiu – pavadinimu išrašytas vaistas, vaistininkas turi išduoti generinį ir dažnai mažiau kainuojantį vaistą.
Kipre vaistai perkami konkurso būdu, todėl nuperkamas pigiausias ir pacientui taip pat parduodamas tik ekonomiškiausias variantas. Panaši tvarka galioja ir Jungtinėje Karalystėje. Portugalijoje, jei recepte nurodytas bendrinis pavadinimas, vaistinė turi išduoti ekonomiškiausią to paties bendrinio pavadinimo, stiprumo ir farmacinės formos vaistą.
Labai iškalbingai atrodo Suomijoje atlikto tyrimo duomenys. Atlikus tyrimą nustatyta, kad tik vienas iš 10 pacientų atsisako įsigyti pigiausius vaistus. Kitaip tariant, suvokdami, kad generiniai vaistai niekuo ne prastesni, pacientai patys noriai gydosi ekonomiškesniais generiniais vaistais ir pinigų neišleidžia be reikalo.
Matant tokius duomenis, tikrai akivaizdu, kad Lietuvoje tokie pokyčiai – reikalingi. Jie turėjo būti seniai inicijuoti. Tai labai svarbu, nes būtina ne tik šviesti visuomenę, bet ir laužyti tam tikrus mitus. Juk kai kurie įsitikinimai yra nenaudingi ne tik piniginei, bet ir sveikatai.