Kyla klausimas, kaip pradėjusi veikti gamykla, gali neįvertinti to, jog neturės kur dėti po rūšiavimo liekančių, tik deginimui tinkančių atliekų? Statant MBA buvo pabrėžiama, kad gamyklose bus pakankamai vietos tokių atliekų sandėliavimui.
MBA operatorės, bendrovės „Energesman“ vienašališkas sprendimas nepriimti iš vežėjų atliekų man yra panašus į lobistines spaudimo priemones, kad kuo greičiau būtų pastatyta Vilniuje suplanuota atliekų deginimo gamykla.
Pagal Europos Sąjungos rekomendacijas ir žiedinės ekonomikos koncepciją, visoje ES daugiau atliekų turės būti perdirbta, nei vežama į sąvartyną ar deginama.
Lietuva privalės laikytis šių reikalavimų, o tai reiškia, kad pastatytoms didelės galios gamykloms paprasčiausiai nebus ką deginti ir joms teks importuoti šiukšles. Klaipėdoje jau veikianti atliekų deginimo gamykla įgavo teisę gabentis deginimui skirtas atliekas iš visos Lietuvos, tačiau ir jų jai dažnai nepakanka.
Atliekos – tai mūsų problema, kurią reikia spręsti pačiu optimaliausiu ir pigiausiu būdu: pirmiausia – rūšiavimas, paskui – perdirbimas, o deginimas turėtų būti paskutinė priemonė. Deja, pas mus ateina gudruoliai, kurie nori daryti pinigus, o kai kurie, galimai verslo įtakoje esantys politikai, uoliai padeda.
Mano manymu, atliekų deginimo gamyklos projektas siekiamas įgyvendinti tik dėl to, kad būtų „įsisavintos“ maždaug 100 milijonų eurų siekiančios Europos Sąjungos paramos lėšos. Šiuos pinigus tikslingiau būtų skirti finansuoti projektus, susijusius su vietos aplinkos kokybės gerinimu, o ne nukreipti tokiems abejotiniems projektams.
Esu kreipęsis į Europos Komisiją, kad ši peržiūrėtų Vilniuje planuojamos atliekų deginimo gamyklos statybų finansavimą. Į kreipimąsi atsakęs už aplinkosaugą atsakingas komisaras Karmenu Vella teigė, kad Europos Komisijos tarnybos planuoja iš esmės išnagrinėti finansavimo klausimą ir vertinti, ar projektas atitinka pakeistąjį Valstybinį atliekų tvarkymo planą bei galiojančius ES teisės aktus.
Mechaninio biologinio apdorojimo gamyklų veikla jau nuo jų atidarymo pradžios yra apipinta skandalais. Dešimčiai atliekų rūšiavimo gamyklų pastatyti išleista 114 ml. eurų. Kokią naudą iš to gavome? Jokios.
Daugelyje regionų, taip pat ir Vilniuje, gyventojas padidinti atliekų tvarkymo tarifai tam, kad būtų padengtos šių gamyklų veiklos sąnaudos. Skandalai, susiję su mechaninio biologinio atliekų apdorojimo gamyklų veikla, krečia ne tik Vilnių, bet ir Kauną, Klaipėdą, Marijampolę. Jei dar apsistatysime ir atliekų deginimo gamyklomis, ateityje teks spręsti dar daugiau problemų.