L. Balsys. Miesto valdžia privalo atsižvelgti pirmiausia į gyventojų, o ne verslo interesus

Vilniaus miesto savivaldybė skatina vilniečių nepasitikėjimą jos darbu ir kelia dar didesnes aistras dėl vietos krematoriumui parinkimo.

Savivaldybės puslapyje sausio mėnesį buvo skelbiama apklausa, kurioje buvo klausiama gyventojų nuomonės dėl krematoriumo statybos Vilniuje. Apklausoje, patalpintoje Vilniaus miesto savivaldybės puslapyje, nurodyta 10 galimų krematoriumui statyti zonų. Reaguodami į apklausą gyventojai pradėjo rinkti parašus prieš planus tose vietose statyti krematoriumą.

Galbūt savivaldybė galėjo investuoti daugiau laiko ir atlikti apklausą vietos gyventojų, o ne visos Lietuvos. Dabar iš skirtingų IP adresų apklausoje galėjo dalyvauti ne tik Vilniaus gyventojai. Kam tokios abejotinos apklausos yra skirtos? Atrodo, kad jos skirtos tiesiog užsidėti pliusiuką, kad visuomenė buvo įtraukta, kad įsiklausoma į jos nuomonę. Nors iš tiesų tai – panašiau į gyventojų įtraukimo imitacija, nei realios sprendimų paieškos kartu su bendruomenėmis.

Dar praėjusių metų gruodį inicijavau Seimo Aplinkos apsaugos komitete parlamentinę kontrolę dėl krematoriumo statybų Vilniuje. Pasirodo, net 4-5 įmonės varžosi dėl teisės sostinėje statyti krematoriumą. Tuomet buvo kalbama, kad realiausia vieta – Lentvario g. 15.

Liudvinavo gyventojai kreipėsi į teismą, kad dėl Lentvario gatvėje galimų krematoriumo statybų būtų atliktas pilnas poveikio aplinkai įvertinimas. Statybas planuojanti įmonė pilno poveikio aplinkai vertinimo daryti atsisako.

Gyventojų siekis gauti atsakymus į klausimus, į kuriuos gali atsakyti tik pilnas poveikio aplinkai įvertinimas yra visiškai suprantamas. Poveikio aplinkai vertinimo procedūros turi būti atliktos pilnai (viliuosi, jog tai atlikti įpareigos teismo sprendimas), o gyventojai įtraukti ne formaliai („informavus“ juos neskaitomuose laikraščių skelbimų skiltyse mažiausiu šriftu), kaip dabar dažnai daroma. Jei su bendruomenėmis būtų bendraujama konstruktyviai ir atvirai (kaip to reikalauja Orhuso konvencija, įpareigojanti gyventojus įtraukti į panašių sprendimų priėmimą) – tiek aistrų nekiltų.

Dabar bendruomenės pačios paliktos vienos kovoti su verslo interesais, samdyti teisininkus, savivaldybės požiūris į bendruomenes taip pat ne toks, koks jis turėtų būti. Savivaldybė turi paisyti pirmiausia gyventojų interesų, o ne laikyti bendruomenes verslo projektų stabdžiu.

Vilniaus miesto valdžią raginu tapti atviresne – susikviesti bendruomenes ir konstruktyviai pasitarti, kur būtų tinkamiausia vieta statyti krematoriumą. Ar bent jau atlikti tikrą, reprezentatyvią apklausą, o ne skelbti abejotinas apklausas internete ir imituoti bendravimą su bendruomenėmis.