L. Jonauskas. Blogiausia Kalėdinė dovana

Artėjant Kalėdinio stebuklo metui žmonės tarsi pakvaišę zuja po parduotuves savo artimiesiems ieškodami Kalėdinių dovanų.

Dovanų įvairovės net neįmanoma aprašyti, tačiau yra viena, kurią ir noriu su jumis aptarti. Tai – naminiai gyvūnėliai. Be abejonės, naminis augintinis savo naujiesiems šeimininkams gali suteikti begalę laimės ir džiaugsmo, tačiau, iš kitos pusės –tinkamai neįvertinus visų aplinkybių, tokia dovana gali tapti, tiek naujajam šeimininkui, tiek ir pačiam augintiniui, didele bėda.

Šiame straipsnyje nenagrinėsiu kompetentingų institucijų darbo ar jo trūkumų, sprendimų dėl gyvūnų ženklinimo, sterilizacijos, tačiau pasistengsiu atkreipti dėmesį į svarbius dalykus, į kuriuos įsiklausę, galbūt, sumažinsime gyvūnų prieglaudose gyvenančių augintinių skaičių.
Bet prieš pradedant, trumpa istorija apie šunelį Rezzo iš „Tautmilės globos“:

„Dirbant daug metų beglobių gelbėjime, laikui bėgant pradeda atrodyti, kad viską jau girdėjai, visko ir matei, tad, ko gero, nėra istorijos, kuri galėtų šokiruoti ar sukrėsti stipriau nei šimtas buvusių prieš tai. Po šio įvykio tenka braukti tokią mintį visam gyvenimui.

Prieš keletą dienų sulaukėme skambučio apie šalikelėje esantį šunį. Nejudantį šunį, nes jis... Be kojų! Taip, net išgirdus šią frazę teko perklausti kelis kartus, nes tai atrodė tiesiog nesuvokiama. Nulėkus į vietą apėmė tas jausmas, kai matai ir netiki tuo, ką matai, kažkokia vizualinė apgaulė ar baisus sapnas iš kurio nepavyksta pabusti... Ir matomas vaizdas uždavė tik dar daugiau klausimų. Ne apie jį. Apie tą, kuris pavertė jį tokiu. Pamatėme išvargusį, purviną šunį, kurio galinės kojos buvo tiesiogine to žodžio prasme statmenai užkastos į žemę! Kad ir kaip stengiamės ieškoti logiškesnio paaiškinimo, kas jam galėjo nutikti, nerandam. Kojos nebuvo „netyčia“ įklimpusios į kokį cementą ar purvą, šuo neatrodė sužeistas, kad būtų galima manyti jog klimptelėjęs į purvą negalėtų išsikapanoti savo jėgom, be to aplink nebuvo to purvo iš viso! Tik kieta, šąlanti žemė ir į ją beveik iki pusės užkastas šuo... Pavadinome jį Rezzo (verčiant iš italų k.- šešėlis).

Kasėme su drebančia širdimi, nes nežinojom, ką išvysime atkasus, kokios būklės bus šuniuko kojos, galų gale ar jos iš viso bus, todėl atrodė, kad išlaisvinimo operacija truko amžinybę. Geroji naujiena ta, kad išvydome kojytes! Blogoji- tos kojytės buvo sustirusios, šaltos, nejudrios, tarsi sumedėjusios, todėl iš kojų ir paties Rezzo būklės darome išvadą, kad užkastas jis išbuvo ilgai... Ko gero tiek, kad jau buvo praradęs viltį sulaukti pagalbos ir giliai viduje susitaikęs, kad štai čia galima ir dėti tašką. Jo žvilgsnis buvo toks pavargęs, jog atrodė, kad mintyse spėjo išnarstyti savo gyvenimą „po kauliuką“ bent kelis kartus, nes nieko kito šioje situacijoje ir nebuvo likę.“

Dažniausiai pas netinkamus šeimininkus pakliuvę kačiukai ir šuniukai atsiduria gatvėje. Tokia realybė. Tad, keletas dalykų į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, kad „šventinė dovana“ po kurio laiko nebūtų išmesta į gatvę.

PIRMA. Neabejotinai reikia įvertinti norą ir galimybes prižiūrėti dovanojamą gyvūną. Privalu įvertinti, kad gyvūnėlis pas naujus šeimininkus gyvens 10-15 metų, o tai reiškia, kad visą tą laiką jam reikės elementarios priežiūros. Kiekvieną mielą rytą ir vakarą šuniuką reikės išvesti į lauką. O, kaskart, augintiniui atlikus gamtinius reikalus, teks viską surinkti ir išmesti į šiukšliadėžę (Pamenat, 2013 m. Aplinkos ministerija padidino baudas už šiukšlinimą? Kiekvienąsyk, tingėdami sutvarkyti jūsų šuniuko „užminuotas“ žaliąsias miesto erdves rizikuojate gauti 145-ių eurų (500-tų litų) baudą.).

ANTRA. Nepasakysiu nieko naujo, tačiau visi naminiai augintiniai turi būti pamaitinti. Tiek šuniukui, tiek kačiukui reikalingas specialus, atitinkantis konkrečius augintinio poreikius maistas. Jei porcija augintiniui per parą kainuoja 1 eurą, tai vien maistui per mėnesį išleisite jų 30. Ne tokia ir didelė suma, tačiau ar tikrai ją galite skirti savo augintiniui? Net negalvokite apie augintinio maitinimą produktais, kurie lieka „nuo stalo“. Taip maitinant gyvūną jau artimiausiu metu teks kreiptis į veterinarą.

TREČIA. Kad jau prakalbom apie veterinarijos paslaugas, privalu įvertinti ir jas. Augintinis ne žaislas (beje, pastarasis irgi lūžta), tad jam reikalingos kvalifikuotos veterinaro paslaugos. Pradedant nuo skiepų, profilaktikos iki rimtų susirgimų konstatavimo ir jų gydymo. Tai kainuoja, o, kartais, net ir labai daug.

KETVIRTA. Kalėdų rytą dovanų gautas mielas, švelnus, mažas augintinis turi savybę užaugti... Ūgtelėjęs augintinis jau po kurio laiko nebebus tas mažas ir paklusnus pūkų kamuoliukas. Turės savo poreikius ir charakterį. Netinkamai socializavus ir prižiūrėjus šunį, vien dėl saugumo gali tekti atsisveikinti su juo. Nevisoms kačių ir šunų rūšims patinka maži vaikai. Įvertinkite ir tai.

PENKTA. Jūsų darbo diena trunka ilgai, o gal mėgstate keliauti? Kaip manote, kur tuo metu bus jūsų augintinis? Vienas būdamas namie tiek šuniukas, tiek kačiukas gali kęsti bendravimo stoką, kas gali sukelti depresiją, elgesio sutrikimus ar net ligą. Tokiais atvejais negelbsti net ir antro gyvūnėlio įsigijimas. Priešingai, problema gali padvigubėti. O jei manote, jog per trumpas jūsų atostogas augintinį prižiūrės jūsų draugai ar kaimynai, pabandykite tokį eksperimentą atlikti su savo vaikais. Greičiausiai niekam toks eksperimentas nepatiks. Svetimi namai ir nauji šeimininkai jūsų augintiniui sukels stresą. Ir nemažą.

Galiausiai, jei jūsų neišgąsdino nei augintinio ekskrementų rinkimas, nei jo aplinkos tvarkymas, nuolatinis rūpestis ir priežiūra, nebaugina ir palyginus nemaži priežiūros kaštai, galite atlikti galutinį išbandymą.

Lietuvos naminių gyvūnų prieglaudose šiuo metu savo naujų šeimininkų laukia keli tūkstančiai šuniukų. Kasdien, jiems reikia ne tik maisto ir šilumos, bet paprasto rūpesčio juos pavedžiojant. Kiekviena augintinių prieglauda tiek ryte, tiek vakarais laukia savanorių, kurie pavedžiotų šuniukus. Pabandykite lygiai vieną savaitę tapti prieglaudos savanoriais. Jei ir šitas išbandymas sėkmingai atliktas, paimkite augintinį iš prieglaudos. Tai jau būtų didžiausia Kalėdinė dovana ne tik jums, bet ir vargšui šuneliui ar katinėliui, kažkada išmestam į gatvę.

Prieglaudos didžiuosiuose Lietuvos miestuose:

Vilniuje: „Tautmilės globa“, „Lesė“, „SOS gyvūnai“ ir kitos;

Kaune: „Penkta koja“, „Lesė“, „Pifas“, „Lauros prieglaudėlė“ ir kitos;

Klaipėda: „Būk mano draugas“, „5 pėdutės“, „Linksmosios pėdutės“ ir kitos;

Šiauliai: „Lietuvos gyvūnų globos draugija“ ir kitos;

Panevėžys: „Panevėžio gyvūnų globos draugija“, „Lesė“, „Kaštonė“ ir kitos;

Gražių jums švenčių!