Molėtų meras šalies Premjerui Sauliui Skverneliui pateikė pasiūlymus keisti verslinės žvejybos reglamentavimą sudarant galimybes vėl tinklais semti mūsų ežerus. Tiesa, raštą ant mero blanko pasirašo du “merai”, vienas tikras, t.y. S. Žvinys, o kitas “šešėlinis” – Aukštaitijos žvejų verslininkų asociacijos pirmininkas Danius Pumputis. Nuo kada ant mero blanko pasirašinėja verslininkai? #VTEK, #STT.
Grįžtam prie žvejybinių tinklų. Priminsiu, nuo 2013 m. taikomos aplinkosauginės priemonės, pavyzdžiui, iki 10 kartų padidintos baudos brakonieriams, uždrausta laisva prekyba žvejybiniais tinklais, įkurta visą parą veikianti aplinkosauginė dispečerinė, ženkliai sustiprinta aplinkosauginė kontrolė, modernios aplinkosauginės priemonės, vandens telkinių įžuvinimo darbai ir, žinoma, uždrausta verslinė žūklė šalies ežeruose davė akivaizdžių rezultatų! Vidaus vandens telkinių tyrimai rodo, kad žuvų išteklių būklė akivaizdžiai gerėja. Bendra žuvų biomasė ežeruose vidutiniškai padidėjo apie 1,5 karto, o vidutinis žuvies svoris – apie 1,3–1,4 karto.
Kuo žalinga verslinė žūklė šalies ežerams? Jeigu ji būtų grąžinta, Lietuvoje ir vėl nebeliktų žuvies. Žinant, kiek lėšų ir pastangų prireikė tam, kad būtų atkurti verslinės žvejybos nualinti žuvų ištekliai, sunku patikėti, kad norima grįžti prie seno. 2015 m. Aplinkos ministerija, atsižvelgdama į kritinius žuvų išteklius, mokslininkų, gamtininkų, kitų specialistų rekomendacijas apribojo verslinę žvejybą Lietuvos ežeruose. Verslinė visų žuvų žvejyba toliau leidžiama tik Kuršių mariose, o kituose vandens telkiniuose tik specializuota stintų, seliavų, stintelių, nėgių ir ungurių žvejyba.
Žvejai mėgėjai vien už leidimus žvejybai kasmet į valstybės biudžetą sumoka daugiau nei 1,7 mln. eurų. Už šias lėšas šalies ežeruose įveisiamos žuvys, organizuojamos lydekų ir kitų žuvų neršto apsaugos akcijos, įsigyjamos vaizdo kameros, termovizoriai ir kita moderni įranga užtikrinanti efektyvesnę kovą su brakonieriais. Sutinku, ne visada viešieji prikimai dėl įžuvinimo vyksta sklandžiai. Pastaruoju metu vis neatsiranda norinčių žuvinti vandens telkinius, tačiau lėšos skirtos būtent žuvies išteklių atkūrimui, tad neįvykus vieniems pirkimams, jos niekur nedingsta.
Visi ežeruose žvejojantys verslininkai iki 2015 m. žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui kasmet sumokėdavo vos kelis tūkstančius eurų – apie 500 kartų mažiau nei žvejai mėgėjai. Todėl nemanau, kad dėl kelių dešimčių asmenų pomėgio žvejoti tinklais turi kentėti 200 tūkstančių žvejų mėgėjų. Juolab, Molėtų savivaldybė dalyvavo vadinamo “Žvejybos rojaus” programoje, kur įsipareigojo sutvarkyti infrastruktūrą mėgėjiškos žūklės plėtrai. Dabar suprantu, kodėl šie darbai nuolatos vėlavo.
Aplinkos ministerija įvykdė esminį “Žvejybos rojaus“ įsipareigojimą - rajono ežeruose atkūrė žuvies išteklius. Tai puiki galimybė Molėtų kraštui! Esu įsitikinęs, kad gero šeimininko rankose šis mėgėjiškos žūklės populiarinimo projektas atneštų daug naudos tiek Molėtų savivaldybei, tiek vietos gyventojams. Padidėjęs turistų srautas generuotų pajamas vietiniams, kurtų darbo vietas ir skatintų turizmo infrastruktūros plėtrą, garsintų Molėtų vardą šalyje ir užsienyje. Tik trumparegis gali ryžtis pjauti karvę duodančią pieno.
Bandau suprasti merą. Aišku, nesiseka. Agresyvus bandymas prie naujos Vyriausybės “pabandyti iš naujo” su verslinės žūklės legalizavimu užduoda daug klausimų. Esminis – mere, kodėl? Šviežios žuvies Molėtuose nusipirkti tikrai galima. Nuo kada ji Molėtuose deficitas? Kaip sako Molėtų mero partietė R. Juknevičienė – “Viskas gerai turbūt, bet minčių kyla įvairių“. Rūkytos žuvies kvapas turi vieną esminę savybę – ne juokais susuka galvą.
Tikiu, jog valdančioji koalicija padarys tai, ko praėjusioje kadencijoje nespėjome – įstatymu įtvirtins esamą situaciją ir verslinės žūklės siaubas niekada nebegrasins mūsų ežerams.