L. Jonauskas. Živile, kiek kainuoja mero postas?

Po beveik pusantrų metų tyrimo Širvintų bendruomenės likučius, naiviai tikinčius skaidrumu ir demokratija, pasiekė bloga žinia. Pasitvirtino įtarimai, jog 2015 m. kovo 15 d. Širvintose antrojo turo metu renkant merą buvo perkami rinkėjų balsai dabartinės merės Živilės Pinskuvienės naudai.

Ukmergės rajono apylinkės teismas paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį dviems asmenims, kurie pirko balsus Darbo partijos atstovės naudai Širvintų rajono mero rinkimų metu. Bylos duomenimis, demokratijos kaina Širvintose – 5 eurai už balsą. Viso – 14 balsų.

Kad rinkimai vyko nenormaliai, dar 2015 m. pavasarį pripažino tiek stebėtojai, dirbę Širvintų apygardoje, tiek Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovas Zenonas Vaigauskas, apibendrinęs gautą informaciją, atkeliavusią iš Širvintų.

Vienintelė Ž. Pinskuvienė buvo šventai įsitikinusi, jog jokio balsų pirkimo nebuvo, o administracinės nuobaudos, įtarimai, pareikšti balsus pirkusiems asmenims, byla prokuratūroje – gryna politika. Posakis „nepagautas – ne vagis“ čia netinka. Nusikaltėliai pagauti, o Živilė klydo. Arba bandė suklaidinti?

Tikiu, jog šita „Širvintų užvaldymo“ mozaikos detalė atvers akis ne vienam rajono gyventojui ir papuoš bendrą foną, kuriame neteisėtai atleidinėjami darbuotojai, viešųjų pirkimų tarnybos nustatyti pažeidimai konkurso procedūrose statant milijoninės vertės sporto kompleksą ir taip toliau.

Tarpdisciplininė studentų grupė ir patyrę mokslininkai 2015 m. pristatė mokslinį tyrimą „Ar valstybė mažesnė už savo teritoriją? Lietuvos valstybės (ne)galios žemėlapis“. Moksliniu tyrimu bandyta išsiaiškinti savivaldybių „užvaldymo“ mechanizmą, jame pateikiami požymiai, pagal kuriuos identifikuojamos užvaldytos savivaldybės.

Vienas jų – dominuojančios partijos rezultatų skirtumai savivaldybės apylinkėse. Pagal jį – Širvintų savivaldybė užima aukščiausią vietą. Iškart po jos – Ignalina, tačiau apie ją parašysiu atskirai.

Tyrime išskirti ir kiti požymiai – įstaigų vadovų „reorganizacija“, palankiems asmenims skiriamos darbo vietos, nuolatinis baimės dėl darbo vietos palaikymas, opozicijos nebuvimas, partijos parama rinkėjams mainais už lojalumą, klientelistiniai ryšiai, spaudos kontrolė.

Kalbant apie spaudos kontrolę, galima prisiminti juoko bangą sukėlusį Ž. Pinskuvienės interviu, kurį ji davė savivaldybės administracijos direktorei. Nors visi juokėsi, mat interviu buvo aiškiai surežisuotas, o pagrindinės veikėjos nesugebėjo tinkamai atlikti savo vaidmenų, tačiau iš tiesų ši situacija buvo graudi, nes parodė tikrąją situaciją Širvintose bei administracijos direktorės negalėjimą nė cyptelėti prieš Ž. Pinskuvienę.

Dar tikresnę situaciją parodė balsų pirkimas, kurį dabar įrodė teismas. Matyt, šiuo punktu galima papildyti užvaldytos savivaldybės požymių sąrašą.
Teismui įrodžius balsų pirkimo faktą, kyla pagrįsta abejonė, ar nauji mero rinkimai Širvintose tikrai buvo skaidrūs? Galbūt balsai ir vėl buvo perkami, tik kur kas atsargiau, išmaniau ir ne taip pastebimai? Ar merė, kurios naudai buvo perkami balsai, turi moralinę teisę toliau eiti mero pareigas?

Abejonę dar sustiprina faktas, jog Ž. Pinskuvienei tai ne vienintelis atvejis. 2012 m. ši politikė negalėjo pradėti darbo Seime, nes Konstitucinis Teismas konstatavo, o parlamentas tam pritarė, kad Seimo rinkimų metu bausmės vykdymo vietose buvo organizuojamas masinis balsų pirkimas, įskaitant pirmumo balsų atidavimą už Ž. Pinskuvienę.

Suprantu, visose Širvintų valdžios istorijose klausimų daugiau nei atsakymų, tačiau man vis vien smalsu... Živile, kodėl reikėjo pirkti tik 14 balsų? Juk, kaip sako nusikaltėliai: „Jei vogti, tai milijoną“.